Kazimieras Pabedinskas

Plungės rajono savivaldybės taryba 1994 metų miesto tarybos sprendimu „Dėl Plungės Garbės piliečio vardo suteikimo“ Plungės Garbės piliečio vardą suteikė Kazimierui Pabedinskui – Nepriklausomos Lietuvos inžinieriui, pramonininkui, buvusiam Plungės „Linų audinių“ fabriko savininkui.

K. Pabedinskas – nusipelnęs Nepriklausomos Lietuvos inžinierius, pramonininkas, buvęs Plungės „Linų audinių“ fabriko savininkas, autobiografinės knygos „Nuo Plungės iki Maroko“ autorius.

K. Pabedinskas gimė Panevėžio apskrityje, mokėsi Panevėžio gimnazijoje, studijavo Lietuvos universiteto technikos fakultete. Vėliau išvyko į Prancūzijos Grenoblio universitetą, kurį baigė, įsigydamas elektros inžinieriaus specialybę. Vokietijoje 1930-1931 metais specializavosi Sorau tekstilės tyrimo institute.

Vedęs plungiškę Bronę Kučinskytę, Plungėje pradeda dirbti „Linų audinių“ fabrike, 1931-1940 m. buvo Kučinsko-Pabedinskų akcinės bendrovės vyriausiuoju direktoriumi ir valdybos pirmininku. Perėmęs šią linų verpyklą ir audyklą su 50 darbininkų, ją išugdė į didelę įmonę su 1000 darbininkų. Jis pastatė nuosavą elektros stotį, pirmasis Lietuvoje įrengė linų markas su šiltu vandeniu. Fabrike buvo pastatytos mynimo mašinos, kad būtų galima supirkinėti žalius linus. Išsiplėtė gaminių asortimentas: buvo gaminami ne tik lininiai, bet ir medvilniniai audiniai.

Fabriko plėtra ir gamyklos pažanga sudarė galimybes krašte kurtis kooperatinėms linų apdirbimo bendrovėms.

1944 metais su abiem vaikais pasitraukė į Vakarus: tuosyk šeima neteko visko. Kelionėn pinigų pasiėmė visai nedaug, nes visą savo kapitalą investuodavo į fabriko įrangą. Vokietijoje pirmininkavo Kemptino lietuvių komitetui, vėliau šeima persikėlė į Maroką, kur K. Pabedinskas tapo fabriko direktoriumi. 1956 m. išvyko į JAV: dirbo Krikščionių demokratų sąjungos komitete, vėliau vadovavo statybos bendrovei „Danga“.

Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, 1991 m. grįžo į Lietuvą, į Vilnių. Dalyvavo Ateitininkų, Sąjūdžio judėjime, rengiamuose mitinguose.

1996 m. į Lietuvą atvykęs K. Pabedinsko sūnus Jonas užsuko ir į Plungę, norėjo pamatyti, kaip atrodo jo senelio ir tėvo turėtas linų fabrikas. Užsuko ir ministerijon – iš pagarbos tėvui pasiteirauti dėl kompensacijos galimybės. Kai jam buvo pasiūlytas vienintelis variantas – vėl supirkti fabriko akcijas – J. Pabedinskas atsakė: „Čikagoje mes turime trijų rūšių vagis. Vieni pavagia dviratį, perdažo ir juo važinėja. Kiti pavagia ir drąsiai važinėja. O trečias – pats įžūliausias: pavagia ir dar mėgina parduoti…“. J. Pabedinskas nepešė nieko, bet atliko pareigą savo tėvui Kazimierui Pabedinskui, kuris kadaise paaukojo visą savo jaunystę Plungės linų perdirbimo fabrikui.

K. Pabedinskas mirė ir buvo palaidotas savo gimtinėje – Naujamiestyje, prie Panevėžio

Skip to content
This site is registered on wpml.org as a development site.