Juozas Domarkas

2021-10-04

Plungės rajono savivaldybės taryba 2003-07-24 sprendimu Nr.1-165 „Dėl Plungės Garbės piliečio vardo suteikimo“ Plungės Garbės piliečio vardą suteikė profesoriui Juozui Domarkui – plungiškiui, iškiliam Lietuvos menininkui, profesionaliosios muzikinės kultūros puoselėtojui ir propaguotojui.

J. Domarkas – Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas, profesorius, Lietuvos muzikos akademijos Dirigavimo katedros vedėjas, Tarptautinio pianistų ir vargonininkų M. K. Čiurlionio konkurso tarybos narys, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino I ir IV laipsnio ordinų kavalierius.

J. Domarkas gimė Plungės rajone, Varkaliuose. Mokėsi Klaipėdos S. Šimkaus aukštesniojoje meno mokykloje, vėliau, 1955–1960 m. – Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, 1960–1965 m. – Sankt Peterburgo konservatorijoje, prof. Iljos Musino simfoninio ir operos dirigavimo klasėje. Stažavosi pas prancūzų dirigentą Igorį Markevičių Maskvoje, 1957 m. tapo Vilniaus pučiamųjų instrumentų orkestro (vėliau „Trimitas“) dirigentu.

1964 metais J. Domarkas tapo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu. Su vadovaujamu orkestru koncertavo Rusijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Danijoje ir kt. Jis – nuolatinis Lietuvos ir užsienio festivalių bei renginių („Maskvos žvaigždės“, „Varšuvos ruduo“, „Prahos pavasaris“ ir kt.) dalyvis. Taip pat dirba ir pedagoginį darbą – yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Dirigavimo katedros vedėjas, profesorius.

1988-1991 m. ir 1995 m. dirigavo Baltijos akademijos (Vilniaus, Rygos, Talino ir Sankt Peterburgo) jaunimo simfoniniam orkestrui.

J. Domarkas išugdė puikią garso kokybę ir savitą interpretacijos braižą turintį Lietuvos nacionalinį simfoninį orkestrą, pajėgų interpretuoti visų stilių sudėtingiausią simfoninę muziką. Orkestras pasižymi savitu atlikimo braižu, muzikinio mąstymo kultūra ir brandumu, polinkiu į monumentalumą, stiliaus pojūčiu.

J. Domarkas – lietuvių kompozitorių sukurtų kūrinių pirmasis atlikėjas ir propaguotojas. Jo diriguoti kūriniai įrašyti radijuje, TV, plokštelėse arba CD.

Nuo 1975 metų su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru pradėjo rengti jaunųjų Lietuvos atlikėjų koncertus, kurie vėliau tapo jaunųjų atlikėjų festivaliu „Atžalynas“.

J. Domarkas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre pastatė ir dirigavo G. Bizė operą „Carmen“ ir du vienaveiksmius baletus – M. Ravelio „Daphnis ir Chloe“, Z. Bizė ir R. Ščedrino baletas „Karmen siuita“ , Klaipėdos muzikiniame teatre pastatė ir dirigavo I. Stravinsko operą „Karalius Edipas“. Koncertavo su žymiais pasaulio ir Lietuvos solistais: dainininkais J. Obrazcova, S. Larinu, V. Urmana, G. Apanavičiūte, V. Noreika, V. Prudnikovu; pianistais: E. Gilelsu, D. Baškirovu, J. Ogdonu, P. Geniušu, J. Frantzu; smuikininkais: L. Koganu, G. Kremeriu, R. Katiliumi, V. Čepinskiu, violončelininkais: M. Rostropovičiumi, D. Geringu, N. Gutman, I. Monigeti.

Nuo 1968 metų J. Domarkas – Lietuvos muzikos akademijos dėstytojas, vėliau – docentas, profesorius. Nuo 2000 metų – Lietuvos muzikos sąjungos viceprezidentas.

Vienas svarbiausių J. Domarko koncertinės veiklos bruožų – šiuolaikinės lietuvių muzikos propagavimas, jos inicijavimas, redagavimas. Maestro ir jo orkestrui priklauso daug žymių lietuvių kompozitorių kūrinių premjerų – daugiau nei 100 (daugelis jų ir įrašyta). Dirigento nuopelnai šalies muzikinei kultūrai 1998 m. įvertinti Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino I laipsnio ordinu ir Lietuvos Vyriausybės premija, o 2000 m. Lietuvos nacionaline premija.

This site is registered on wpml.org as a development site.