Danutė Monika Baltutienė

Danutė Monika Baltutienė (Butkevičiūtė) gimė 1937 metų gegužės 31dieną Plungės rajone, Žlibinų seniūnijos Smilgių kaime, ūkininko šeimoje. 1944 metais jos šeima, bijodama stalininio teroro, pasitraukė į Vakarus, vėliau išvyko į Australiją ir apsigyveno Melburne.

Čia Danutė baigė mokslus. Melburno universitete įgijo istorijos-filologijos magistro laipsnį. Dirbo mokytoja, vėliau bibliotekininke.

Ištekėjo už išeivio iš Lietuvos – inžinieriaus statybininko Petro Baltučio. Kartu užaugino tris sūnus ir dukrą, turi būrį anūkų.

Jau gyvendama Melburne D. Baltutienė aktyviai dalyvavo vietos lietuvių visuomeninėje veikloje, buvo Australijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, mokytojavo Melburno lietuvių bendruomenės Savaitgalio mokykloje, įsteigė lietuvišką biblioteką.

Nors iš Lietuvos išvažiavo būdama septynerių metų, tačiau tėvynės ilgesį visada jautė širdyje. Jos tėvai tikėjosi greitai grįžti į gimtinę, tačiau sugrįžti į laisvą Lietuvą D. Baltutienei buvo lemta tik 1992 metais.  

Australijoje D. Baltutienė buvo ekologinės žemdirbystės draugijos aktyvistė, todėl ir Smilgiuose, savo tėvų žemėje, ji tęsė veiklą: plyname lauke pasistatė ekologinį namą iš šiaudų ir molio. Namas buvo pastebėtas ir įvertintas, naujoji sodyba ne kartą pripažinta gražiausia sodyba seniūnijoje.

D. Baltutienė aktyviai Žemaitijos ūkininkus ragino imtis ekologinio ūkininkavimo, savo sodyboje rengė seminarus, į kuriuos kviesdavo lektorius ir iš užsienio.

Mokėsi ir pati: lankė žemdirbystės kursus Varniuose, Plungėje, Rietave ir įgijo ūkininkavimo, ekologinės žemdirbystės ir miško priežiūros sertifikatus. 1997 metais įsteigė Plungės uogų augintojų klubą, kuriam vadovavo 7 metus, rengė seminarus, išvykas pas kolegas į Lenkiją.

D. Baltutienės veikla ekologijos ir gamtosaugos srityse pranoko laikmetį gerais dviem dešimtmečiais, gal todėl ne visada ir visų buvo suprasta.

D. Baltutienė taip pat ėmėsi mokinti Žlibinų ir Medingėnų vaikus anglų kalbos. Suaugusiesiems anglų kalbos kursus organizavo Plungės bibliotekoje. Globojo tris vaikus iš Telšių vaikų globos namų, vieną – iš Plungės.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę D. Baltutienė užsiėmė labdara ir siuntė į Lietuvos bibliotekas lietuvių autorių užsienyje išleistas knygas, kurias surinko tautiečiai Melburne. Knygos atkeliavo į Marijampolės vidurinės mokyklos, Martyno Mažvydo Vilniuje, Klaipėdos universiteto ir Plungės bibliotekas.

Apsigyvenusi Smilgiuose įsijungė į Žlibinų kultūrinį ir religinį gyvenimą. Giedojo bažnyčios chore, dainavo ansambliuose, Plungės kameriniame chore. 2000 metais ji tapo Lietuvos Bajorų sąjungos nare.

Bene labiausiai D. Baltutienė yra nusipelniusi Žemaičių dailės muziejui (ŽDM) organizuojant Pasaulio žemaičių dailės parodas. Jos paraginti parodose dalyvavo 18 Australijos tapytojų, grafikų, skulptorių ir fotomenininkų, kurie muziejui padovanojo 40 meno kūrinių.

2002-2011 metais D. Baltutienė vadovavo prie ŽDM įkurtam Oginskių dvaro bičiulių klubui. Klubo pirmininkės aukštasis humanitarinis išsilavinimas, visuomeninės kultūrinės veiklos patirtis Australijoje turėjo didelės įtakos, kad šis klubas taptų ir tarptautiniu. D. Baltutienė dalyvavo tarptautiniuose WFFM kongresuose Sevilijoje, Stokholme ir Glaskove, kuriuose reprezentavo Plungę, ŽDM, klubą, ir, be abejo, Lietuvą.