Žemaičių dailės muziejuje – meno parodų – Tomasz ŠączyŠ„ski „Prarasti miestai“ ir Jakovo Bunkos medžio skulptūrų – atidarymas

2019-09-17

 

Rugsėjo 22 d., sekmadienį, 14 val., Žemaičių dailės muziejuje – meno parodų – TOMASZ Åč„CZYŃSKI (Lenkija) „Prarasti miestai“ (stiklo instaliacija) ir JAKOVO BUNKOS (medžio skulptūra) – atidarymas.

„…Istorinis įvykis gimsta šiek tiek paslaptingomis aplinkybėmis, panašiai kaip artėjanti ir pagaliau įsisiautėjusi audra. Prieš jai prasidedant, pasaulis pasineria į tamsą. Nors audra gimė iš žmonių geismų ir aistrų, neįmanoma jos teisti. Negalima nuteisti audros, kuri ateina netikėtai, neprašoma…“ (lenkų eseistas Ryszard Przybylski).

Tomasz ÅączyÅ„ski ir Jakovo Bunkos (1923–2014) parodos – dviejų skirtingų materijų (stiklo ir medžio) pasakojimai, atspindintys tas pačias žmonijos būties realijas. Jos suskamba netikėtai, naujai ir tarsi atveria bei  praplečia daugiabriaunes menininkų pasakojimų, išgyvenimų erdves. Tomasz ÅączyÅ„ski  stiklo instaliacijomis meistriškai sukuria didžiulę emocinę įtampą. Parodoje lankytojui pateikiamos tragiškos, lemties neatleidžiamų poelgių, istorinių įvykių versijos.

Jakovas Bunka parodose pradėjo dalyvauti nuo 1962 metų. Jo palikimas – apie 500 medžio skulptūrų įvairiausiomis temomis, dažnai atspindinčių individualią autoriaus patirtį. Tautodailininko sukurti medžio drožiniai tebesaugo folklorinį inspiracijų klodą.

Jakovas Bunka medyje jautriai ėmėsi įamžinti holokausto metu žuvusius žydų tautybės žmones: iš ąžuolo išdrožė batsiuvį, siuvėją, laikrodininką, kalvį, muzikantą, Mozę su Tora. Medžio skulptūrose liko sustingęs holokausto aukų skausmas.

Šias parodas sieja svarbiausias veiksnys – istorinės atminties raiška mene ir humanizmas.

Tomasz ÅączyÅ„ski Jakovas Bunka (1923–2014) Bočelis. Nežinomo dailininko eskizas

Danutė Einikienė,
Žemaičių dailės muziejaus vyr. fondų saugotoja
 

Įvertinkite naujieną

Visi komentarai
Komentarų nėra
This site is registered on wpml.org as a development site.