VLK: draustumas privalomuoju sveikatos draudimu suteikia saugumo

VALSTYBINĖ LIGONIŲ KASA
PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS
pranešimas žiniasklaidai
2013 m. rugsėjo 10 d.  

VLK: draustumas privalomuoju sveikatos draudimu suteikia saugumo

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina nedraustus privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) Lietuvos gyventojus kuo greičiau apsidrausti, nes šis draudimas garantuoja gydymą susirgus ir suteikia saugumo. Šiuo metu yra beveik 300 tūkst. minėtu draudimu nedraustų žmonių. Jiems susirgus, gydymas gali kainuoti labai brangiai, o mokėti tektų iš savo kišenės, nes neapsidraudusiems nemokamai teikiama vien tik būtinoji medicinos pagalba.

VLK administruojamo Draudžiamųjų registro duomenimis, 2013 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvoje buvo 296 tūkst. PSD neapdrausti asmenys. Tai sudaro 8,93 proc. visų draudžiamųjų. Apdraustas PSD buvo 3 013 551 asmuo, t. y. 91,07 proc. visų draudžiamųjų. Iš viso Lietuvoje yra 3 309 220* draudžiamųjų, t. y. asmenų, turinčių prievolę draustis PSD arba būti apdraustais valstybės lėšomis.

Didžiausią neapdraustųjų dalį sudaro jauni žmonės nuo 20 iki 30 metų. Jie mažiau serga, rečiau kreipiasi į gydymo į staigas, tad dažnai nė nesidomi savo draustumu. Tikėtina, kad tarp jų daugiau išvykstančių iš Lietuvos ir nedeklaruojančių išvykimo. Atvykę į kitą šalį nuolatiniam ar laikinam gyvenimui, tokie asmenys dažnai nedeklaruoja atvykimo. Lietuvos mastu tai – nemaža rizikos grupė. Šie žmonės yra pasislėpę ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių ekonomikos šešėlyje. Nemokėdami PSD bei kitų mokesčių jie rizikuoja ligos atveju negauti PSD teikiamų garantijų (šios garantijos atsiranda, kai pradedamos mokėti PSD į mokos arba jei asmenį draudžia valstybė). 

Asmenys, kurie nėra drausti PSD

2013-08-01 Draudžiamųjų registro duomenys.

VLK atkreipia dėmesį į tai, kad buvimas neapsidraudusiu PSD gali reikšti didelę finansinę riziką susirgus. Štai keletas pavyzdžių, kiek kainuotų į vairaus sudėtingumo gydymas:

12–19 tūkst. litų tektų mokėti, jei, sutrikus širdies veiklai, planine tvarka būtų implantuojamas defibriliatorius;

13–21 tūkst. litų – širdies vožtuvų operacijos kaina;

670–2856 litai už inkstų uždegimo gydymą;

1308–4311 litų už kiaušidės cistos operaciją.

Daug keliaujantiems po užsienio šalis lietuviams irgi svarbu apsidrausti. Būdami drausti Lietuvoje (nesvarbu, kokio dydžio į mokas ir kas moka), jie gali gauti nemokamas būtinosios pagalbos paslaugas užsienyje. Pasitaiko atvejų, kai mūsų kraštiečiai, kurie nėra drausti PSD, išvykę į kurią nors Europos Sąjungos (ES) šalį ir susirgę už gydymą turi sumokėti nemenką sumą. Be to, senosiose ES šalyse narėse gydymas kainuoja gerokai brangiau nei Lietuvoje.

1 688 820 apdraustųjų (56 proc.) yra apdrausti valstybės lėšomis – tai socialiai pažeidžiamos žmonių grupės (pensininkai, vaikai ir moksleiviai iki 18 m., dieninių studijų studentai, registruoti bedarbiai, vaikus auginantys tėvai, neį galūs asmenys, dvasininkai ir kt.). Šiems žmonėms suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos yra apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, o jų sumokamos į mokos, lyginant su kitomis grupėmis – mažiausios. 2012 m. metinės į mokos dydis buvo 725 litai, 2013 m. – 762 litai. Didžiąją šių asmenų dalį sudaro senyvo amžiaus žmonės, kurių sveikatos priežiūra kainuoja brangiausiai.

44 proc. apdraustųjų draudžiasi patys, o jų mokamos į mokos dydis priklauso nuo gaunamų pajamų. Mažiausią metinę į moką sumoka gaunantys minimalų atlyginimą – 1080 litų (90 litų per mėnesį ). Tuo tarpu vidutinė dirbančiojo metinė į moka yra didesnė: 2012 m. ji siekė 2294 litus, 2011 m. – 2210 litų. Dirbantieji Lietuvoje, kaip ir daugelyje ES šalių, dalį į mokos moka patys, dalį į mokos už juos sumoka darbdavys (6 ir 3 proc.).

Lyginant su užsienio šalimis, Lietuvą galima priskirti prie šalių, kuriose PSD į moka yra mažesnė nei 10 proc. atlyginimo. Pavyzdžiui, Lenkijoje – apie 9 proc. (moka darbuotojas), Austrijoje – apie 7,5 proc. (diferencijuota pagal darbuotojų kvalifikaciją). Tuo tarpu daugelyje senųjų ES šalių PSD į moka yra gerokai didesnė nei 10 proc. Pavyzdžiui, Vokietijoje – apie 15,5 proc. (iš jų 7,5 proc. moka darbuotojas, likusią dalį 8 proc. – darbdavys), Prancūzijoje – 13,5 proc. (0,7 ir 12,8 proc.), čŒekijoje – 14,4 proc. (4,5 ir 9,9 proc.).

Siekiant išvengti piktnaudžiavimo ir apginti sąžiningai mokesčius valstybei mokančių žmonių interesus, siūloma tobulinti teisinį reglamentavimą dėl draustumo į sigaliojimo tvarkos, jo trukmės ir galiojimo.

Kontaktai žiniasklaidai:

Lina Bušinskaitė
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Ryšių su visuomene skyriaus vedėja.
Tel. (8 5) 236 4105, mob. tel. 8 687 41445,
el. paštas lina.businskaite@vlk.lt

*Šis skaičius skiriasi nuo paskutinio Lietuvos gyventojų surašymo duomenų dėl gyventojų surašymo metodikos ypatumų. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registras funkcionuoja Lietuvos Gyventojų registro pagrindu ir draudžiamųjų skaičius yra nustatomas pagal Sveikatos draudimo į statymą. Šiame registre į registruojami ne tik nuolat gyvenantys, bet ir laikinai gyvenantys Lietuvoje asmenys, taip pat teisėtai dirbantys ES valstybių narių piliečiai ir nepilnamečiai jų šeimos nariai.

Rūpimus klausimus galima pateikti el. pašto adresu info@vlk.lt arba ligonių kasų informacijos telefono numeriu 8 700 88888.