Vaiko teisės ir pareigos

       Dažnai vieÅ¡ojoje erdvėje girdime, jog vaikai labai gerai žino savo teises, bet visiÅ¡kai nežino savo pareigų, nes apie jas nieko nekalbama. Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko teisės yra prigimtinės, o pareigos iÅ¡ugdomos. Jas padėti ugdyti privalo vaiko atstovai pagal įstatymą (tėvai, globėjai, rūpintojai, įtėviai) ir ugdymo įstaigų darbuotojai. Vaiko pareigos, kaip ir jo teisės, taip pat yra apibrėžtos teisės aktais:
       1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28, 38 ir 41 straipsniai.
       2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.162 straipsnis.
       3. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 48 straipsnis.
       4. Å vietimo įstatymo 29 ir 46 straipsniai.
       5. Profesinio mokymo įstatymo 20 straipsnis.
       6. Specialiojo ugdymo įstatymo 32 straipsnis.
       7. Kiti teisės aktai – mokyklų nuostatai, mokyklų, vaikų globos įstaigų, dienos centrų ir kitų vaikų ugdymo įstaigų vidaus darbo tvarkos taisyklės ir pan.
       Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, kurią 1995 m. liepos 3 d. ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, valstybė privalo padaryti viską, kad būtų įgyvendintos Å¡ioje Konvencijoje numatytos vaiko teisės. Kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi ir tinkamai vystytis, turi būti apsaugotas nuo smurto, iÅ¡naudojimo ir nepriežiūros. Vaikai turi teisę gauti pakankamai vertingo maisto ir reikiamą sveikatos priežiūrą. Vaikai turi teisę į prieglobstį ir tinkamą gyvenimo lygį. Neįgalūs vaikai turi teisę į ypatingą rūpestį ir lavinimąsi, į galimybę iÅ¡siugdyti kaip galima didesnį pasitikėjimą savo jėgomis ir integruotis į socialinę aplinką. Vaikai turi teisę į Å¡vietimą, į poilsį, žaidimus ir dalyvavimą visuomeninėje veikloje. Vaikams turi būti leidžiama kalbėti sava kalba ir praktikuoti savą religiją bei kultūrą. Vaikai turi būti saugūs, neatstumti, neiÅ¡naudojami, nežalojami ir neskaudinami. Vaikai, kaip ir suaugusieji, turi teisę reikÅ¡ti savo nuomonę ir požiūrį. Konvencijoje sakoma, jog visos teisės taikomos visiems vaikams iki 18 metų.
       Įdėmiau pažvelgę suvoktume, kad vaikų teisės dažniau yra pažeidžiamos nei jomis piktnaudžiaujama. Pvz., vaiko nepriežiūra (tėvų pareigos vaikui nevykdymas, nesirūpinimas vaiku, jo sveikatos žalojimas, socialinis ir pedagoginis vaiko apleistumas), fizinė prievarta (tai ne tik fizinis vaiko žalojimas, patyčios, fizinės bausmės, bet ir vertimas dirbti sunkius darbus, fizinis smurtas prieÅ¡ vaikus Å¡eimoje, mokykloje ar kitoje vieÅ¡oje vietoje), psichinė prievarta (vaiko gąsdinimas, protinių gebėjimų menkinimas, psichinis traumavimas), emocinė prievarta (bet koks vaiko skriaudimas, žeminimas, ignoravimas, galintis sutrikdyti vaiko elgesį ir psichikos raidą) ir seksualinė prievarta (kai vaikai ir paaugliai iÅ¡naudojami suaugusiųjų – neretai ir savo tėvų bei patėvių – seksualiniams poreikiams tenkinti ar tvirkinami verčiant žiūrėti pornografinius filmus, glamonėjant, papirkinėjant ir pan.) mūsų visuomenėje dar labai giliai įsiÅ¡aknijusios apraiÅ¡kos, dėl kurių yra traumuojami vaikai, luoÅ¡inamas jų gyvenimas, nesudaromos tinkamos sąlygos vaiko asmenybės ugdymui.
       Pasipiktinimas vaiko teisėmis greičiau parodo tik mūsų visuomenės neadekvatų požiūrį į vaikus, jų auklėjimą, o kartu ir į besikeičiantį gyvenimo lygį, į tradicijas ir nenorą suprasti, kad gyvenimas vietoje nestovi.
       Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, vaikas, kaip ir kiekvienas kitas suaugęs bendruomenės narys, privalo vykdyti ir pareigas, o savo veiksmais nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Todėl kviečiame suaugusiuosius padėti vaikams dėl jų fizinio ir psichinio nebrandumo suprasti ir iÅ¡aiÅ¡kinti jiems jų teisių ir pareigų esmę.
       Siekdami užtikrinti vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą, praÅ¡ytume savivaldybės gyventojus žinomą informaciją dėl vaiko teisių pažeidimo pateikti Vaiko teisių apsaugos skyriui tel. (8 448) 73 162.
       
       Vaiko teisių  apsaugos skyriaus inf.