Trys Karaliai lankėsi Platelių krašte

       Žemaitijos nacionalinio parko direkcija atgaivino gražią, po Antrojo pasaulinio karo sunykusią, Trijų karalių tradiciją. Jau aštuntus metus Parko folkloro ansamblio ,,Platelč“” dalyviai, persirengę Karaliais, lanko Platelių apylinkių žmones.

       Sausio 5 dieną gerą naujieną skelbdami, giesmes giedodami, vaikščiojo trys karaliai: Aivaras Alminas, Paulius Šatkauskas, Jonas Šatkauskas, žvaigždę nešė angeliukas Adrijus Alminas. Trys karaliai – pirmoji šventė po Naujųjų metų. Nuo šv. Kalėdų prasideda saulėgrįža, ilgėja diena. Žmonės sako, kad iki Trijų karalių diena pailgėja per gaidžio žingsnį. Seniau Trijų karalių išvakarėse virš durų šventinta kreida užrašydavo tris pirmąsias karalių raides, o jų priekyje – kryželius (+K+M+B). Kryželiai prieš karalių vardus reiškia išminčių, aplankiusių Jėzų, šventumą. Karalių vardais savo namų durų staktas žmonės ženklino, tikėdami, kad, užrašius raides, namai bus apsaugoti nuo piktųjų dvasių. Kartais nerašydavo, laukdavo, kol ,,karaliai“ padarys. Kiti dar virš jų nupiešdavo žvaigždę.

       XX a. pirmoje pusėje tarp Kalėdų ir Trijų karalių po Platelių apylinkes vaikščiojo vyrai, persirengę Trimis Karaliais, žvaigždę nešė angeliuku apsirėdę berniukas arba mergaitė. Leidimą vaikščioti po kaimus Trys Karaliai gaudavo iš kunigo. Užėję į namus, pagarbindavo Dievą, giedodavo giesmes, užrašydavo virš durų karalių vardų raides. Žmonės Karalius vaišino, ko nors duodavo. Karalių užrašytas raides virš durų laikydavo kas kelias dienas, kas – savaitę, kas – iki Grabnyčių. 

       Šiemet Trys Karaliai ne tik keliavo po Beržoro, Platelių, Dovainių, Zobielų, Gilaičių kaimus, dalyvavo ir koplytstulpių šventinimo apeigose. Platelių klebonas Rimvydas Marozas pašventino praeitais metais pastatytus koplytstulpius – šv. Jurgio koplytstulpį netoli Beržoro ir šv. Justino koplytstulpį Babrungėnuose. Koplytstulpį su šv. Jurgiu sukūrė menininkas A. Vaškys, kryžių-saulutę – kalvis V. Mikuckis. Koplytstulpis, skirtas Žemaitijos nacionalinio parko 25 m. jubiliejui – šventasis Jurgis Parko globėjas. Žemaitijos nacionalinis parkas įkurtas per Jurgines (1991 m. balandžio 23 d.). Kitas koplytstulpis skirtas filosofo Justino Mikučio atminimui (autorius A. Vaškys, kryžius-saulutė – V. Mikuckio). Koplytstulpis pastatytas prie kryžkelės, kur kelias veda į buvusią pradžios mokyklą Butkų ūkyje (Grigaičių kaimas). Čia mokytojavo J. Mikutis, 1945 m. buvo suimtas ir ištremtas į Uchtos lagerį, vėliau perkeltas į Vorkutos lagerį. Grįžęs į Lietuvą, filosofas Justinas Mikutis tapo prie sovietų valdžios neprisitaikiusios kultūros simboliu.

       Prasmingų Naujųjų metų Jums linki Trys Karaliai iš Platelių.

Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos informacija