Tėvų pareiga – išlaikyti nepilnamečius vaikus

2016-01-06

     Viena iš pagrindinių vaiko teisių yra jo teisė į materialinį aprūpinimą. Šią vaiko teisę atitinka tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai ir jie negali atsisakyti vykdyti šios savo pareigos ar jos vykdymą perleisti kitiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad tėvai privalo išlaikyti savo vaikus net ir tada, kai vaikas yra atskiriamas nuo tėvų ar jiems yra apribojama tėvų valdžia. Pažymėtina, kad, į vaikinus vaiką, tėvų pareiga išlaikyti vaiką išnyksta.

     Išlaikymas vaikams apima visas lėšas, kurios yra reikalingos normaliam vaiko vystymuisi, t. y. maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesais.

     Kai vaiko tėvai gyvena kartu, jie patys tarpusavyje bendru sutarimu sprendžia, kaip išlaikys vaiką, kokia tvarka ir forma. Tai reiškia, kad abu tėvai sutaria, kiek jų bendrų ar kiekvieno asmeninių lėšų bus skiriama vaikui.

     Problemų dėl vaiko išlaikymo dažniausiai kyla tada, kai vaiko tėvai gyvena atskirai (yra išsituokę, gyvena skyrium, nėra susituokę ir kt.). Tokiais atvejais dėl vaiko išlaikymo tėvai taip pat gali tarpusavyje susitarti geranoriškai, tačiau jiems nesusitarus ar vengiant materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką, ginčą nagrinėja teismas. Kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo turi teisę vienas iš vaiko tėvų, vaiko globėjas (rūpintojas) arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.

      Išlaikymas vaikui turi būti skiriamas tokio dydžio, kad  užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas.

     Teisme nustatant išlaikymo vaikui dydį , atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų poreikius bei į jų tėvų turtinę padėtį . Teisės aktai nenustato jokio konkretaus išlaikymo dydžio, t. y. maksimumo ar minimumo, tačiau yra tam tikri orientaciniai kriterijai, kuriais būtų galima vadovautis nustatant išlaikymo dydį . Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui dydžio, pirmiausia atsižvelgiama į paties vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, jo sveikatos būklė, amžius. Antra, vaikų išlaikymo dydį lemia tėvų turtinė padėtis. Trečia, kaip orientaciniai kriterijai gali būti naudojami kiti rodikliai, pavyzdžiui, teisės aktai nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, todėl šis kriterijus gali būti naudojamas ir sprendžiant vaikų išlaikymo dydžio klausimą. Atkreipiame dėmesį , kad šiuo metu vienos minimalios mėnesinės algos dydis yra 350 Eur, todėl, nustatant vaiko išlaikymo dydį , gali būti atsižvelgiama ir į šį orientacinį kriterijų. Tokiu  atveju kiekvienas iš tėvų vaiko išlaikymui per mėnesį turėtų skirti po 175,00 Eur.

     Tačiau pažymėtina, kad tai yra tik orientaciniai kriterijai, todėl kiekvienas atvejis vertintinas individualiai, ir tėvai ar vienas iš jų, gaunantis didesnes pajamas, atitinkamai turėtų prisiimti ir didesnę dalį išlaidų vaikui išlaikyti.

     Pasitaiko atvejų, kai vienas iš tėvų ar abu tėvai, tikėdamiesi išvengti pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, slepia savo pajamas, dirba nelegaliai ar visiškai nedirba, teisinasi gaunantys tik minimalias pajamas ir negalintys išlaikyti vaikų. Pažymėtina, kad pareigos išlaikyti vaiką nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar tėvų nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu, nes tokiais atvejais yra vertinamas ne tik tėvų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių tėvai ar vienas iš jų ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Vien ta aplinkybė, kad tėvai ar vienas iš jų, būdami darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo neturėjimo ir negali reikšti mažesnio išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo. Be abejo, kiekvieno iš vaiko tėvų galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį priklauso nuo tam tikrų veiksnių, tokių kaip jų pačių pastangų, noro, požiūrio ir galimybių gauti atitinkamas pajamas, išsilavinimo, amžiaus, sveikatos, šalies ekonominės situacijos ir kt.

     Kadangi vaiko poreikiai turi būti tenkinami kasdien, tai dažniausiai išlaikymas vaikui priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tačiau tam tikrais atvejais išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą.

       Jei tėvai ar vienas iš jų nevykdo teismo sprendimo net ir priteisus išlaikymą vaikui, teismas vieno iš vaiko tėvų reikalavimu išduoda vykdomąjį raštą, ir išlaikymas išieškomas priverstine tvarka. Jei ir tada tėvai ar vienas iš jų neteikia ar negali teikti išlaikymo vaikui dėl atitinkamų aplinkybių, tokių kaip, pavyzdžiui, tėvai yra nemokūs, slapstosi ir panašiai, tai tokiais atvejais vaiku privalo pasirūpinti valstybė. Valstybė išlaiko nepilnamečius vaikus, ilgiau kaip mėnesį negaunančius išlaikymo iš tėvo (motinos), turinčių galimybę juos išlaikyti. Išmoka vaikui išlaikyti tokiu atveju mokama iš Vaikų išlaikymo fondo. Nuo 2015 m. sausio 1 d. šios išmokos dydis vienam vaikui per mėnesį negali viršyti 1,5 bazinės išmokos dydžio ribos, t. y. 57 (penkiasdešimt septynių) eurų.  

       Atkreipiame dėmesį , kad už vengimą išlaikyti vaikus, kai išlaikymas priteistas teismo sprendimu, nustatyta baudžiamoji atsakomybė.

         Išsamesnė informacija teikiama Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje tel.:  (8 448)  731 16 / 73162 arba el. p. irmante.batakiene@plunge.lt .

 

Vaiko teisių apsaugos skyriaus inf.


Įvertinkite naujieną

Visi komentarai
Komentarų nėra
This site is registered on wpml.org as a development site.