Šeštadienį iškilmingai atidarytas VIII tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis: tūkstantinę publiką užbūrė Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro, vadovaujamo prof. Juozo Domarko, koncertas – tarsi į senąjį Plungės parką būtų priskridę tūkstančiai dainingųjų devynbalsių, vienu metu nusprendusių atsisveikinti su gražuole vasara...
Tačiau dosnusis ruduo žada nenusileisti vasarai – festivalis tęsiasi, ir į antrąjį koncertą rugsėjo 4 dieną, 18 val., (trečiadienį) muzikos melomanus pakvies kamerinis ansamblis „MultiCamerata“ iš Torunės, Lenkijos. Ansamblio meno vadovas ir įkūrėjas – prof. Henryk Giza. Kamerinis ansamblis savo veiklą pradėjo 1991 metais, pažėręs puokštę pasirodymų Torunės Dambski rūmuose, pavadintų „Sekmadienio rūmų koncertai“. Nuo tada ansamblis nuolat koncertuoja tiek Lenkijoje, tiek ir už jos ribų. “MultiCamerata“ grojo tokiose išskirtinėse Lenkijos salėse, kaip Varšuvos karališkoji pilis, Nacionalinė filharmonija ir Adomo Mickevičiaus halė Poznanėje, koncertavo Italijoje, Vatikane, Prancūzijoje, Vokietijoje ir kt. šalyse. 1993 metais, pagerbiant žymiojo toruniečio Mikalojaus Koperniko (1473 – 1543) atminimą, ansamblis organizavo gastroles po Lenkijos ir Italijos vietas, kuriose gyveno žymusis astronomas, matematikas, ekonomistas. Kamerinės muzikos ansamblio „MultiCamerata“ inicijuojami muzikiniai projektai dažnai siejami su iškilių kūrėjų asmenybėmis: 1999 metais koncertų turas po Europą, dedikuotas 150 – osioms lenkų pianisto ir kompozitoriaus Frederiko Šopeno (1810 – 1849) mirties metinėms paminėti, nusitęsė per Prancūzijos, Ispanijos, Švedijos, Lietuvos ir Latvijos koncertų sales.
Šio lenkų kamerinio ansamblio puikaus, įsimintino muzikavimo teko klausytis ir plungiškiams: ansamblis 2003 metais buvo pakviestas į aštuntąjį operos ir simfoninės muzikos festivalį „Muzikinis rugpjūtis pajūryje”, kuris trumpam persikėlė į Plungę – Žemaičių dailės muziejaus terasą.
Šįkart garsių svečių iš Lenkijos kamerinio ansamblio “MultiCamerata“ paruošta programa skirta lenkų kompozitoriaus, dirigento, pianisto Witoldo LutosÅ‚awskio 100 – osioms gimimo metinėms paminėti: skambės Mykolo Kleopo Oginskio, Witoldo LutosÅ‚awskio, Gustavo Holsto kūriniai.
Witoldas LutosÅ‚awskis (1913 – 1994) gimė Varšuvoje, tarnautojų šeimoje. Tėvas –politinis veikėjas Jozefas LutosÅ‚awskis – bolševikų buvo nužudytas viename iš Maskvos kalėjimų. Berniukas anksti pradėjo kurti muziką – jau devynerių metų parašė preliudą fortepijonui (1921). Mokėsi groti smuiku ir fortepijonu. Vėliau baigė Varšuvos konservatoriją ir tuo pat metu studijavo matematiką Varšuvos universitete. Labai vertino kompozitoriaus Igorio Stravinskio kūrybą, žavėjosi mazoviečių folkloru.
Antrojo pasaulinio karo metu buvo mobilizuotas, pakliuvo į nelaisvę, vežant į koncentracijos stovyklą pavyko pabėgti. Uždarbiaudavo kavinėse, tokiu būdu rinko pinigus menininkams, besislapstantiems nuo nacių.
Witoldas LutosÅ‚awskis priklausė tai kompozitorių kartai, kuri į muzikinį XX amžiaus gyvenimą įsiveržė moderniais kūriniais. Jo avangardinė – aleatorinė („Trys Anri Mišo poemos“, diriguojamos iš dviejų partitūrų – vokalinės ir orkestrinės) ir savita muzika buvo dingstis prosovietinei Lenkijos valdžiai rodyti nepalankumą kompozitoriaus kūrybai. Tarptautinio pripažinimo sulaukė po UNESCO premijos (1959) ir styginių kvarteto pasirodymo Stocholme (1965).
Witoldas LutosÅ‚awskis parašė 4 simfonijas, koncertą orkestrui, nemažai kamerinės ir vokalinės muzikos kūrinių. Jo kūrinius atliko geriausi pasaulio muzikantai, tarp jų – pasaulinio garso violončelininkas, dirigentas Mstislavas Rostropovičius, Georg Solti, smuiko virtuozė Anne Sophie Mutter ir kt. Kompozitorius apdovanotas Lenkijos Baltojo Erelio ordinu, Kioto premija, yra Prancūzijos Meno ir literatūros ordino kavalierius, daugelio universitetų garbės daktaras.
Kamerinis ansamblis “MultiCamerata“ žada gražią muzikinę trečiadienio pavakarę – M. Oginskio parkas nušvis naujais tonais, naujomis spalvomis. Visi maloniai laukiami muzikos šventėje.
Festivalio renginiai nemokami.
Festivalio koncertų vedėjas muzikologas Viktoras Gerulaitis.
Danutė Einikienė
Žemaičių dailės muziejus