2012-04-10
,,…Rūmė po alkieriaus ir trobos langais pagal vieną ir antrą sieną buvo į ketvirtainį užtverta žemesniais dailiais žiogriais, ant kurių, beje, nasturcijos ar kitos palaipinės žolės žydėdamos smaigstės. Vidury tos rūmės it po pat langais trobos ar alkieriaus buvo ketvirtainiÅ¡ka lova, žemių iÅ¡purentų per uolektį storai pripilta ir velėnomis žaliomis arba rentiniu per vieną ar du rąstu apriesta, idant tenai žemės nesiskleistų. Tenai augo sudiegtos taip garbingos mergaičių rūtos ir lelijos, nuo neatmenamų amžių iki Å¡ių dienų taip didžiai garbinamos, nesgi, noris nuilsusi, grėbėja, audėja, verpėja ar ravėja ėjo tenai džiaugtis savo godos žolele, it kaip būt nenuvargusi esanti, tuojau linksma, dainuodama savo rūtas laistė ir ravėjo noris mėnesienoj. Nes gi ten jos turtai, gražybė ir goda augo, beje, rūtų vainikėlis klestėjo, kurio kitą kartą kalnėnė ir žemaitė nebūt keitusi ne vien į aukso rūmus, bet ir į turtus viso pasaulio, kaipogi jos tėvų nameliai ir rūtų darželis buvo jai pervis brangesni.
![]()
Ai, kur dingot, tos Lietuvos gadynės, kad lietuvė, kalnėnė ar žemaitė, velijos mirti, nekaip už gudo arba lenko, arba vokiečio tekėti! Jei alkieriaus nebuvo, tad po galutiniais ar Å¡alutiniais trobos langais buvo tas daželis užtvertas, be kurio žemaitė ar kalnėnė tarės ne mergaitė esanti,“ – apie gėlių darželį – neatskiriamą lietuvio sodybos dalį – raÅ¡ė Simonas Daukantas.
Ir Å¡iandien kiekvienoje lietuvio sodyboje žydi, veÅ¡i įvairiaspalviai gėlynai. Amžiams bėgant, tradicija puoÅ¡ti savo gyvenamą aplinką Lietuvoje neiÅ¡nyko ir lietuvių toliau mielai puoselėjama. Tačiau pasikeitęs žmonių gyvenimo būdas ir gyvenamosios aplinkos planavimas labai pakeitė lietuvių požiūrį į tradicinį gėlių darželį – nunyko seniau su rūtų darželiu ir tradiciniais jo augalais susijusios gimtuvių, vestuvių, laidojimo apeigos, gėlių darželis nebeteko tada gyvybiÅ¡kai svarbių socialinių funkcijų, pasikeitė ir jame augintos gėlės. Dabar, pamėgę ryÅ¡kiaspalvius dekoratyvius augalus, nebemokame įvertinti subtilesnių, mažiau rėksmingų augalų, kurie anksčiau buvo mielai auginami ir pasižymėjo kitomis iÅ¡skirtinėmis ypatybėmis: skaniu aromatu, skleidžiama ramybe ir darna, maistinėmis ir vaistinėmis savybėmis. Dažnai gyvendami skubėjime ir siekdami praktinių tikslų, tvarkydami aplinką, pasirenkame trafaretinius sprendimus, kuriuose sunku pastebėti ką nors įdomaus, savito ir, pagaliau, lietuviÅ¡ko. O juk prisiminusi močiučių puoselėtus gėlių darželius kiekviena Å¡eimininkė galėtų atgaivinti savo prigimtinį skonį, pasisemti idėjų ir sveikos nuovokos, nes kiekvienas nuo seno augintas augalas yra savitai gražus, reikalingas ir vertas susidomėjimo, o Å¡ių augalų deriniai – tokie natūralūs, nedirbtini, vientisi.
Gėlių darželiai lietuvių sodybose nuo seniausių laikų laikyti svarbiu gyvenamosios aplinkos elementu, merginų ir moterų pasididžiavimu bei rūpesčiu, jaunimo susitikimų vieta. Taigi, gėlių darželis buvo puoselėjamas ne vien dėl estetinio pasitenkinimo. Tvarka darželyje rūpinosi ir kiekvienos sodybos Å¡eimininkas, nes žmogaus buvo apskaičiuota, apgalvota ir nusiteikta, kad visa aplinka jam tarnautų nuo pat gimimo. Augimas, žalumas ir žydėjimas yra klestėjimo ir laimės sinonimai, savotiÅ¡ka gyvybingumo, galios reprezentacija, tad galima teigti, kad darželis buvo aukÅ¡tinamas kaip gyvybines galias telkianti, sauganti vieta.
Tradicinis rūtų darželis buvo kiekvienos jaunos merginos erdvė, jos saviraiÅ¡kos, savirealizacijos vieta. Su gėlėmis mergelė kalbėjosi, gėlės atliepė jos nuotaikas, lūkesčius, darželyje buvo patiriamos pirmosios gyvenimo įžvalgos, nuojautos. Pagal tai, kaip mergelė tvarkėsi, kokios gėlės susodintos ir kaip darželis prižiūrimas, buvo sprendžiama apie darželio Å¡eimininkę, tad nenuostabu, kad gėlių darželis tiesiogiai ir netiesiogiai galėjo nulemti merginos ateitį.
Darželis merginai buvo svarbus nuo pat gimimo. Tik gimus mergaitei, į darželį iÅ¡pildavo vaisiaus vandenį, užkasdavo placentą ir gimdymo patalus, kad mergaitė turėtų pasisekimą tarp jaunimo, sėkmingai iÅ¡tekėtų, turėtų dalią. Ypatingą vaidmenį darželis vaidino ir vestuvių apeigose. Pagal tradiciją į sodybą atjoję pirÅ¡liai savo žirgus pririÅ¡davo prie darželio tvoros. Tai buvo nebylus tokių svečių apsilankymo ženklas. Darželyje mergelė buvo kalbinama, tai ta vieta, kur jai tinka, dera būti, susitikti, bendrauti, o berneliui – pirÅ¡tis. Vestuvių dienos iÅ¡vakarėse ar ryte nuotaka eidavo į darželį atsisveikinti su rūta, gražiais žodžiais su ja kalbėdama, jos gailėdama…
Senu lietuvių bendruomeniniu papročiu pavasarį pats metas visiems kartu džiaugtis prabundančia gamta ir jos žiedais, puoÅ¡ti ir gražinti savo sodybas, pasidalyti turima patirtimi bei gėlėmis ir jų sėklelėmis su kaimynais, bičiuliais. Balandžio 15 d. 14 val. Plungės kultūros centro folkloro ansamblis ,,Gondinga“ maloniai kviečia visus besidominčius pasižiūrėti meninės edukacinės programos ,,Kaipgi gražus gražus rūtelių darželis“, kurioje susipažinsime su lietuviÅ¡ko tradicinio gėlių darželio raida ir augalais, prisiminsime jo paskirtį bei primirÅ¡tus vestuvinius papročius. Įėjimas nemokamas.
Dalia Stasikėlienė,
Plungės kultūros centro folkloro ansamblio ,,Gondinga“ vadovė