Tarptautinei paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos dienai skirtas renginys PAVELDAS KARTOMS. NUO VIEŠOJO BULVARO IKI LAISVĖS SIMBOLIO

Žemaičių dailės muziejus, minėdamas Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos dieną bei Europos kultūros paveldo metus, balandžio 28-ą plungiškius ir visus besidominčius kviečia į renginį „Paveldas kartoms. Nuo viešojo bulvaro iki Laisvės simbolio“.

Balandžio 18-ą Lietuva kartu su pasaulio šalimis, kuriose rūpinamasi paveldu, mini Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos dieną, kuri švenčiama Tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių tarybos (ICOMOS) iniciatyva nuo 1982 m. Šių metų tema – „Paveldas kartoms“. Nors kiekvienos tautos ir epochos istorija yra unikali, visuomenės tapatumo išlaikymas tampa išties svarbus šiuolaikiniame globaliame pasaulyje bei individualios ir kolektyvinės atminties ir socialinių vertybių bei normų perdavimo ateities kartoms problemų kontekste.    

Tą dieną visuomenei bus pristatytas Lietuvos ir Plungės tarpukario modernizmo architektūros palikimas ir kasdienybės erdvės, taip pat Plungės Laisvės alėjos – vienos įdomiausių mūsų miesto gatvių – istorija ir  paveldas. XIX a. pabaigoje didiko M. Oginskio užsakymu suprojektuotas viešasis bulvaras, apsodintas dvigubomis liepų eilėmis, skirtas visuomenės poilsiui ir pasivaikščiojimams, buvo viena pirmųjų tokio tipo gatvių to meto Lietuvoje. Apgyvendinta aukštų dvaro tarnautojų ir pareigūnų, su viena po kitos besikuriančiomis viešosiomis įstaigomis, ši erdvė greitai vietos žmonių tapo suvokiama kaip reprezentacinė ir itin svarbi. XX a. trečiajame dešimtmetyje bulvare pastačius Lietuvos nepriklausomybei skirtą paminklą, žmonių vadinamą Laisvės paminklu, Liepų bulvaras tapo plungiškių valstybinių švenčių vieta. Šioje gatvėje augusios liepos buvo kruopščiai prižiūrimos ir puoselėjamos, pati gatvė tapo prestižine – joje kūrėsi svarbiausios miestelio įstaigos, visuomeninės organizacijos, verslo įmonės. Sovietmečiu, nugriovus Laisvės paminklą, Žemaitės alėja pervadinta gatvė plungiškių atmintyje neprarado savo svarbos ir  išliko kaip vieta, liudijanti prievarta netektą Lietuvos valstybingumą. 1988 m. čia pirmą kartą po daugelio metų vėl buvo iškelta trispalvė, 1990 m. rudenį atstatytas šv. Florijono paminklas, o 1992 m. – Lietuvos nepriklausomybei skirtas paminklas. Šiandien, kaip ir Pirmosios Nepriklausomos Lietuvos Respublikos laikais, visos valstybinių švenčių iškilmės vyksta bulvare, dabar jau vadinamame Laisvės alėja.

Renginio metu bus pristatyta Plungės Laisvės alėjos istorijai skirta stendinė ikonografinė paroda, vyks paskaita, diskusija, ekskursijos po Laisvės alėją ir restauruotus M. Oginskio rūmus. Taip pat numatoma apdovanoti prie Plungės krašto paminklų išsaugojimo prisidėjusius vietos meistrus. Renginį organizuoja Žemaičių dailės muziejus ir Tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių tarybos (ICOMOS) Lietuvos nacionalinis komitetas.

Maloniai kviečiame dalyvauti.

Žemaičių dailės muziejaus informacija