Tarptautinė triukšmo suvokimo diena

2016-04-27

 

 

 

       Triukšmu yra vadinamos įvairaus stiprumo ir dažnio garso bangos, galinčios sukelti nepalankių pasekmių sveikatai. Nuolatinis triukšmas veikia kaip nervinę įtampą ir stresą sukeliantis veiksnys, todėl yra priskiriamas prie fizikinių veiksnių, skatinančių ligų atsiradimą ir progresavimą. Balandžio 27-ą minima Tarptautinė kovos su triukšmu diena.

       Net 40% Europos Sąjungos gyventojų yra veikiami padidėjusio aplinkos triukšmo dienos ir apie 20% – nakties metu. Beveik 40 milijonų darbuotojų pusę darbe praleidžiamo laiko turi kalbėti garsiau nei įprastai, nes per triukšmą nebūtų išgirsti. Ši profesinė liga diagnozuojama dirbantiesiems žemės ūkio, statybos, maisto pramonės ir tekstilės srityse. Klausos sutrikimus dažniausiai išgyvena vairuotojai, ekskavatorininkai, traktorininkai, buldozerininkai, kranininkai. Pagrindiniai triukšmo šaltiniai yra transportas, pramonės įmonės, statybos darbai, ventiliacijos įrenginiai, kaimynų veikla, šventiniai renginiai. Buityje taip pat naudojama daug triukšmo šaltinių: televizoriai, muzikiniai centrai, muzikos instrumentai, vaikų žaislai, dulkių siurbliai, skalbiamosios mašinos ir t. t.

       Sveikatai pavojus iškyla, kai garsas yra labai didelis, dėl to žmogus gali iš karto apkursti: suaugusiesiems kurtumas išsivysto, jei garso lygis didesnis kaip 140 dB, vaikams – 120 dB. Laikinas kurtumas gali išsivystyti esant 110 dB triukšmo lygiui, trunkančiam 1 min. 29 sek. Jei garso lygis nuolat didesnis kaip 85 dB, po kelių metų gali žymiai susilpnėti klausa.

       Triukšmo poveikį organizmui dažnai sustiprina toksinės medžiagos, virpesiai, nepalankus mikroklimatas. Triukšmo sukeltų pakitimų organizme dydis priklauso nuo triukšmo charakterio, poveikio laiko ir trukmės paros laikotarpiu, bendros poveikio trukmės ir kitų aplinkos veiksnių. Individualus organizmo jautrumas, sveikatos būklė, amžius, jautrumas triukšmui dažnai lemia sukeliamo efekto dydį.

       Miegas gali būti sutrikdomas, kai triukšmo lygis patalpoje didesnis nei 30 dB. Jei miegas trikdomas nuolat, atsiranda nuovargis, dažnai skauda galvą.    Naujausių mokslinių tyrimų išvados teigia, kad dėl triukšmo sutrikęs miegas turi įtakos 2 tipo diabetui, nutukimui atsirasti, imunitetui silpnėti.

       Kokį triukšmą paprastai sukelia mus supantys triukšmo šaltiniai:

  • 30 dB– šnabždesys, girdimas 1 metro atstumu, lapų šnaresys,
  • 50 dB– lietus,
  • 50-60 dB – įprastinė kalba,
  • 60 dB– elektrinė barzdos skutimo mašinėlė,
  • 80 dB– durų, telefono skambutis,
  • 85 dB– sunkvežimis,
  • 90 dB – riksmas,
  • 95-110 dB– motociklas,
  • 110 dB– šūvis į orą,
  • 140 dB – lėktuvo variklis.

       Taip pat triukšmas skatina streso hormonų išsiskyrimą, dėl to galimas imuniteto sumažėjimas, širdies ir kraujagyslių, virškinamojo trakto ligos. Kai triukšmas trukdo atlikti įprastinę veiklą, atsiranda nepasitenkinimas. Dienos metu patalpose triukšmas neturėtų būti didesnis kaip 40 dB, nes priešingu atveju bus trikdoma įprastinė veikla.

       Protinė veikla, kuriai reikalinga gera atmintis, dėmesio sutelkimas, labai jautriai ir tiesiogiai reaguoja į aplinkos triukšmą, dėl to nukenčia užduočių atlikimo kokybė ir ilgėja užduočių atlikimo trukmė – trinka dėmesys bei gebėjimas spręsti iškilusias problemas, sunkiai sekasi praktinės užduotys, naujų dalykų mokymasis… Didelis triukšmas (80 dB ir daugiau) sukelia agresiją bei neigiamą socialinę elgseną.

       Pagrindinės triukšmo valdymo priemonės yra transporto srautų, teritorijų planavimas ir statinių priežiūra, žemėtvarka, techninės priemonės pačiuose triukšmo šaltiniuose (mažesnį triukšmą skleidžiančių šaltinių parinkimas, triukšmo mažinimas šaltinyje, triukšmo mažinimas poveikio vietoje), garso perdavimo mažinimas, ūkinės veiklos sąlygų reglamentavimas ir triukšmo normavimas. Kiekvienas mūsų galime prisidėti prie triukšmo mažinimo aplinkoje. Netrikdykime savo kaimynų ramybės trankia muzika, perspėkime juos apie galimus nepatogumus, susijusius su šeimos švente, remonto ar rekonstrukcijos darbais, naudokimės viešuoju transportu ar vaikščiokime pėsčiomis, nenaudodami automobilio, izoliuokime savo gyvenamuosius būstus, jei garso priežastis – bloga garso izoliacija, tam pakaks nedidelių investicijų ir garsą praleidžiančios sienos izoliavimo 5–8 cm akmens vatos sluoksniu bei ant guminių tarpinių sumontuotų gipso kartono plokščių su garsą sugeriančiomis apdailos medžiagomis. Nuo transporto triukšmo apsaugos nauji kokybiški geros stiklo kokybės langai.

 

VSB inf.

Įvertinkite naujieną

Visi komentarai
Komentarų nėra
This site is registered on wpml.org as a development site.