Specialistai apie įtraukų vaiko ugdymą: atliepus vaiko poreikius bus lengviau ir mokykloje, ir gyvenime

2024-05-30

Vaikų ugdymo profesionalai pastebi, kad vis labiau sklaidosi mitas, jog visi vaikai ugdymo įstaigose yra ugdomi „pagal vieną kurpalį“. Anot jų, visos – tiek valstybinės, tiek privačios mokyklos ir vaikų darželiai Lietuvoje yra vis geriau pasirengę priimti ir ugdyti įvairių poreikių ir gebėjimų vaikus.

Įtraukusis ugdymas – tai kiekvienam vaikui sudaromos jo individualius poreikius ir gebėjimų lygį geriausiai atitinkančios ugdymosi sąlygos. Ekspertai pastebi, kad toks ugdymas ypač reikšmingas ankstyvajame amžiuje, kai formuojasi vaiko asmenybės pagrindai ir įvairūs gebėjimai. Todėl vaikams, lankantiems vaikų darželį, vėliau yra lengviau mokykloje bei žengiant į tolimesnius gyvenimo etapus.

Įtrauktis – kiekvieno teisė

Įtraukties sąvokos, sako specialistai, nereikėtų tapatinti su specialiųjų poreikių vaikų ugdymu – svarbu pabrėžti, kad įtraukusis ugdymas atliepia kiekvieno vaiko poreikius. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų mokytojai daug dirba stengdamiesi pažinti kiekvieno vaiko poreikius ir siekia, kad vaikų darželis jį lankančiam vaikui taptų laukiama vieta.

„Įtrauktis nėra pasirinkimas, tai – žmogaus teisė, įrašyta šalies įstatymuose, todėl švietimo įstaigose privalome užtikrinti įtraukųjį ugdymą. Ši ugdymo nuostata atliepia kiekvieno vaiko poreikius“, – pastebi Vilniaus kolegijos Edukologijos katedros vedėja Lina Pečiulienė.

Jei vaikas turi vienokių ar kitokių sunkumų, ieškoma sprendimų, jam teikiama pagalba: vienu atveju vaikui gali būti reikalingas pavėžėjimas iki ugdymo įstaigos, kitu – jam pritaikyta aplinka, dar kitu – mokytojui gali talkinti švietimo pagalbos specialistas.

Pagalvota apie kiekvieną vaiką

Kauno lopšelio-darželio „Vaikystė“ direktorė Regina Beinorienė pabrėžia, kad šiandien įtraukiojo ugdymo  taikymas švietimo įstaigoms yra prioritetinis, mat visi vaikai – skirtingi.

„Įtraukusis ugdymas iš esmės reiškia kokybišką ugdymą kiekvienam į darželį einančiam vaikui. Šiandien mes, mokytojai, turime permąstyti, kaip sukurti bendrą, lanksčią ugdymo(si) aplinką, kokius pasirinkti ugdymo metodus, priemones, kad joje sėkmingai ugdytųsi visi skirtingų poreikių vaikai. Mano manymu, tai yra svarbiausias įtraukiojo ugdymo aspektas“, – sako R. Beinorienė.

Ankstyvojo ugdymo įstaigos didelį dėmesį skiria identifikuoti ir pažinti individualius vaikų ugdymosi poreikius bei sudaryti sąlygas juos atliepti, pavyzdžiui,  vaikams, turintiems raidos, elgesio ar emocinių sutrikimų, skiriama daugiau individualaus dėmesio, jei reikia, pritaikomas ugdymo turinys, teikiama švietimo pagalba.

„Siekiama, kad vaikas jaustųsi komfortiškai – galėtų dalyvauti ugdymosi veiklose savo tempu, skatinant vaiko susidomėjimą, įsitraukimą, palaikant jo iniciatyvą“, – ugdymo pavyzdžius vardija R. Beinorienė pridurdama, kad pirmuosius žingsnius žengus darželyje, vaikas bus geriau pasirengęs ir pasiruošęs tolesniam etapui – sėkmingai mokytis mokykloje.

Tam, kad galėtų atliepti skirtingus vaikų poreikius ir suteikti reikiamą pagalbą, mokytojai, padėjėjai ir švietimo pagalbos specialistai nuolat gilina savo žinias ir tobulina kompetencijas. Kartu, anot R. Beinorienės, labai svarbus yra ir bendradarbiavimas su vaiko tėvais ar globėjais.

„Pedagogams itin svarbu kalbėti su tėvais, kartais ir nuraminti juos, suteikti saugumą ir raginti juos kuo anksčiau įvertinti vaiko raidos sutrikimus – pradėjus teikti pagalbą, vaiko ugdymosi pažanga bus kur kas didesnė “, – sako lopšelio-darželio direktorė.

Didžiausia grąža – pradėjus ankstyvajame amžiuje

Pasak L. Pečiulienės, mokslininkai yra įvertinę ne tik socialinę ir psichologinę, bet ir ekonominę ankstyvojo ugdymo grąžą. Ši grąža juntama ne tik vaikui ir jo šeimai, bet ir visai valstybei.

„Ankstyvasis ugdymas padeda visapusiškai formuotis ir atsiskleisti vaiko asmenybei. Jeigu vaiku yra tinkamai rūpinamasi, atpažįstami ir atliepiami jo poreikiai – vaiko raida vyksta optimaliai. Ikimokyklinis ugdymas turi įtakos socialiniams rodikliams: kokybišką ikimokyklinį ugdymą gavę vaikai geriau pasirengia mokymuisi mokykloje, turi didesnę motyvaciją, demonstruoja aukštesnius pasiekimus vidurinėje mokykloje, rečiau „iškrenta“ iš švietimo sistemos, dažniau įgyja aukštąjį išsilavinimą, daugiau uždirba, linkę mažiau nusikalsti ir kt.“, – įvertino L. Pečiulienė.

Šis pranešimas yra viešinimo kampanijos „Nepalik vaiko be pradžios“ dalis. Kampanija inicijuota NŠA įgyvendinant Europos Sąjungos fondų finansuojamą projektą „Ikimokyklinio ugdymo turinio kaita“.

Įtraukių vaikų ugdymas. Mokytoja su vaikais.
Group of kids repeat gesture after the teacher in kindergarten class making house with hands above head
Įvertinkite naujieną

Visi komentarai
Komentarų nėra
This site is registered on wpml.org as a development site.