Netrukus Plungės parapijos senelių namų gyventojų laukia į kurtuvių šurmulys. Iš savo senų ir ankštų namelių jie kraustysis į gerokai erdvesnius ir šviesesnius. Naujieji namai jau baigti statyti, ir šiomis dienomis rangovo – UAB „Pilkasis granitas“ – darbininkai čia tik šį tą taiso ar dailina. Projektas „Plungės parapijos senelių globos namų infrastruktūros modernizavimas“ finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų 2007–2013 paramos lėšomis. Jo vertė – daugiau kaip 734 tūkst. eurų (2 mln. 536 tūkst. litų). Kovo pabaigoje bus gautos paskutinės lėšos, tačiau tuomet seneliai, greičiausiai, jau džiaugsis naujaisiais namais.
Žemaičių Kalvarijos dekanas, Plungės parapijos klebonas ir senelių namų direktorius Julius Meškauskas neslėpė džiaugsmo, kad pagaliau seneliai gyvens erdvesniuose ir šviesesniuose kambariuose. Dviejų aukštų, apie 800 kvadratinių metrų ploto pastate yra 10 vienviečių kambarių, 6 – dviviečiai ir 2 – triviečiai. Triviečiuose gyvens tik nevaikštantys seneliai. Kiekviename kambaryje stovės viena, dvi ar trys lovos, stalas, kėdžių, spintelių, drabužių spinta. Bus ir televizorius, o šaldytuvus turės ne visi kambariai, nes kai kuriuose jiems per mažai vietos. Prie kiekvieno kambario yra tualetas, praustuvė.
Šiuo metu Plungės senelių namuose gali gyventi 22 seneliai, o naujieji galės priimti jau 28 gyventojus. Klebonas J. Meškauskas sako, kad, be Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos, nežinia, kada valstybės ar Savivaldybės biudžete būtų atsiradę pinigų tokiems statiniams. Greičiausiai – po kelių dešimtmečių, nes iki šiol Lietuvoje į prasta rūpintis keliais, tiltais, kitais dalykais, o tai, be ko nelabai į manomas žmonių kasdienis gyvenimas, vis nustumiama į antrą ar net trečią planą. Senosiose Europos Sąjungos narėse – priešingai: rūpinamasi žmogumi, ypač mažu ir senu. Puikiai suvokiama, jog senatvei reikia šviesos, erdvės bei šilumos, todėl ir finansuojami panašūs projektai.
Senatvėje reikia ir pramogų – tegul ir mažų, bet be jų sunku į sivaizduoti senelių gyvenimą. Naujajame pastate yra numatyta bendra patalpa, į kurią galės rinktis visi, kurie norės pabendrauti, kartu pažiūrėti televizorių ar užsiimti kitais jiems į domiais dalykais. Bus ir maldos kambarys, ir biblioteka, ir internetas, nes netrukus ateis karta, kuri be interneto sunkiai į sivaizduoja savo gyvenimą. Šių namų gyventojai susitiks ir valgykloje. Į ją ir į virtuvę jau atvežta visa reikalinga į ranga.
J. Meškauskas sakė, kad vaikščioti galintys ir mėgstantys šių namų gyventojai bus apgyvendinti pirmajame aukšte, iš kurio nesunkiai pateks į lauką. Neturėtų kilti problemų ir antrojo aukšto gyventojams – kam sunkiau judėti, galės nusileisti keltuvu. Antrajame aukšte yra didžiulis balkonas, į kurį išėjus atsiveria nuostabus vaizdas į parką. Tikriausiai ši vieta taip pat taps daugumos mėgstamu kampeliu. Ypač jeigu, kaip sakė klebonas, čia žydės į vairiausios gėlės. Į balkoną pasižvalgyti planuojama atvežti nevaikštančius senelius, kurie gyvens antrajame aukšte esančiuose triviečiuose kambariuose.
Įstaigos direktorius ypač patenkintas nupirktomis funkcinėmis lovomis. Jos šių namų darbuotojams leis daug lengviau aptarnauti senelius, o ir patys gyventojai galės patogiau ilsėtis. Du trečdaliai projektui skirtos sumos teko statyboms, vienas trečdalis – baldams bei į vairiai į rangai. Šiuo metu beliko nupirkti ir sumontuoti baldus. J. Meškauskas pasidžiaugė, kad iš sutaupytų pinigų pavyko dar ir autobusėlį senelių namams į sigyti.
Kai „Žemaitis“ UAB „Pilkasis granitas“ generalinio direktoriaus Alvydo Stankevičiaus ir statybos darbų vadovo Rimanto Vaškio pasiteiravo, ar jie patenkinti savo darbu, abu pasiūlė šį klausimą užduoti klebonui J. Meškauskui. Tai išgirdęs klebonas nusišypsojo ir atsakė santūriai: „Buvo nesklandumų, tačiau dabar jau viskas eina į pabaigą ir, reikia tikėtis, didelių problemų dėl statybininkų darbo neturėsime.“
Informacija parengta pagal laikraščio „Žemaitis“ medžiagą