Sausio 13-ąją Plungės miestas pažymi reikšmingą sukaktį – prieš 230 metų buvo suteiktos Magdeburgo teisės!

2022-01-13
Plungei ir Plateliams 230 Herbas

1792 metais, būtent sausio 13-ąją, Plungės miestui buvo suteiktos Magdeburgo teisės – laisviems plungiškiams išreiškus savo valią ir įdėjus nemažai pastangų, Plungė tapo savavaldžiu miestu.  

Tai padaryti buvo ne taip paprasta. Reikėjo vykti į Varšuvą, ten įrodyti, kad gyvenvietė gali būti laisvuoju miestu, gauti Stanislovo Augusto pasirašytą privilegiją. Privilegijai išrūpinti reikėjo sutelkti bajorus – tik jie galėjo valstybės raštinėje surinkti reikalingus dokumentus, patekti pas karalių ar bent Lietuvos vicekanclerį. Miestelyje turėjo būti iniciatyvių žmonių, žinojusių įstatymus ir gebėjusių sutelkti kitus gyventojus, nes tai kainavo nemažus pinigus. Pinigų reikėjo ir privilegijai išpirkti, ir pačiai savivaldai kurti.

Iki 1792 m. privilegijos Plungė buvo nesavivaldi. To meto miestams ir miesteliams tai buvo įprasta. Pagal dydį ir reikšmę jie egzistuodavo kartu su dvaru ar bažnyčia.

Plungės privilegija rūpinosi miesto vaitas, kilmingasis Mykolas Čašinskis. Būtent jis vyko į Varšuvą, iš kur ir atvežė Lenkijos karaliaus bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio 1792 metų sausio 13 dieną pasirašytą laisvojo miesto privilegiją. Pergamentinė privilegija su spalvotu miesto herbu, įrišta į puošnius rudos odos kietviršius, išliko iki mūsų dienų. Privilegijoje valdovas rašė, kad Plungės miestiečių garbei suteikiąs tokį herbą, koks jo privilegijoje yra nupieštas: „Kviečių pėdą, laisvai surištą karmazininiu kaspinu, o virš varpų – Dievo Apvaizda“.

Plungė šia privilegija buvo pripažinta laisvu miestu. Žemę ir pastatus pripažino paveldima nuosavybe. Plungė galėjo išsirinkti magistratą ir teismą, prieš kurį turės atsakyti. Nurodyta, kad privalės pasistatyti rotušę posėdžiams ir teismams, parduotuves, mėsines, plytinę. Plungės gyventojai, priėmę miesto teisę, galėjo tapti miesto valdybos nariais.

Po miesto teisių suteikimo Plungės miestiečiai išsirinko savivaldos pareigūnus.

Deja, plungiškiai neilgai džiaugėsi naujomis privilegijomis – prasidėję kariniai veiksmai sustabdė privilegijos galiojimą. Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo naujoji valdžia atšaukė daugybę įstatymų, kurie suteikė miestams savarankiškumą.

Savivalda, veikusi tik apie pusę metų, paliko gilų pėdsaką Plungės istorijoje. Galime didžiuotis, kad Plungės privilegija išliko iki mūsų dienų ir saugoma Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje.

Magdeburgo teisė – viena iš senųjų miestų teisės sistemų, savo vardą gavo pagal saksų miestą Magdeburgą. Suteikta privilegija stiprino miesto savivaldą: saugojo miestiečių asmens laisves ir turtą; duodavo miestiečiams papildomų mokesčių lengvatų; atleisdavo miestiečius nuo kariuomenės mokesčio; draudė privačius turgus kaimuose, pažeidžiančius miesto prekybos monopoliją; stengėsi reguliuoti prekių kainas; draudė perleisti miesto žemes ne miestiečiams; tvirtino cechų ir gildijų statutus; steigė ir prižiūrėjo ligonines ir vaikų prieglaudas; įpareigojo rūpintis tiltų statyba, vandentiekio tiesimu, gatvių grindimu, gaisrine sauga, miesto gynyba ir t. t.

Magdeburgo teisė stiprino miesto ekonomiką. Miesto pajamas sudarė nuosavybės mokestis, turgaus rinkliava, baudos ir įplaukos iš savivaldybės įmonių. Didelį pelną miesto iždui davė išskirtinė savivaldybės privilegija sverti ir matuoti įvairias pirklių prekes ir amatininkų gaminius ir imti už tai privalomą mokestį. Iždą taip pat gausiai papildydavo plytinių, malūnų, viešų pirčių, midinių, alinių, karčiamų steigimas ir tvarkymas.

Miestų įstatymas praplėtė miestiečių teises ir laisves, visus valstybinius miestus pavadino laisvais. Taigi miestų administracinis aparatas buvo atskiras nuo bajorų. Sukurta nauja miestų teisinė sistema konkrečiau apibrėžė miestų vidaus tvarką: nustatė rinkimų sistemą, miestų valdžios struktūrą ir apeliacinių teismų pagrindu suformavo miestų apygardas, nustatė miestų magistratų, apygardų susirinkimų ir apeliacinių teisėjų bei atstovo į seimą rinkimų datas. Jame apibrėžta visų miestų teismų sistema ir struktūra. Tokiu būdu kardinaliai pasikeitė miestų padėtis valstybėje. Visiems laisviems miestams buvo skirti bendri įstatymai, juos vienijo bendra teisinė sistema, apygardos suvažiavimuose buvo renkami pareigūnai, kurie atstovavo miestiečių reikalams.

Kultūros, turizmo ir viešųjų ryšių skyriaus inf.

Įvertinkite naujieną

Visi komentarai
Komentarų nėra
This site is registered on wpml.org as a development site.