Rugsėjo 21-oji – Tarptautinė Alzheimerio ligos diena

 

     Rugsėjo 21-oji visame pasaulyje minima kaip Tarptautinė Alzheimerio ligos diena. Plungės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras Å¡ią dieną nori atkreipti visuomenės dėmesį į Alzheimerio liga sergančius žmones ir jų artimuosius, supažindinti gyventojus su ankstyvaisiais ligos simptomais, pasakyti, kad senatvė – ne liga.

     Daugelį metų buvo manoma, kad senatvėje smegenys „susidėvi“ ir atmintis neiÅ¡vengiamai silpsta, kol visai „užgęsta“. Tačiau buvo pastebėta, kad silpnėjanti atmintis gali būti Alzheimerio ligos, pavadintos gydytojo, nustačiusio Å¡ią ligą pirmą kartą dar prieÅ¡ gerą Å¡imtmetį, vardu, pradžia. Alzheimerio liga – tai ne psichinė liga, o neurologinis susirgimas.

     Pirmieji Å¡ios ligos požymiai visai nepastebimi, panaÅ¡ūs į keistą elgesį, kai kurių charakterio bruožų iÅ¡ryÅ¡kėjimą, dažnai laikomi tiesiog senatvėje atsirandančiu pažintinių funkcijų blogėjimu. Jai būdingas klastingas pamažu progresuojantis protinių sugebėjimų silpnėjimas. UžmirÅ¡tami paprasti kasdieniai dalykai – ar valgiau, ką valgiau, koks artimo (bet retai matomo) žmogaus vardas, pamirÅ¡tama pokalbio ar laidos tema, nesusigaudoma, koks oras, kaip apsirengti, netikėti pykčio, kaprizų protrūkiai, užsispyrimas, nenoras ką nors daryti. Pats ligonis iÅ¡ pradžių sunerimsta, tačiau vėliau į tai kreipia vis mažiau dėmesio ir ilgainiui liaujasi skundęsis. Å eimos nariai gali pastebėti, kad žmogus tampa atÅ¡iaurus, nelankstus, dirglus ir nevikrus. Taip pat mažėja jo darbingumas: veikla tampa neproduktyvi, kol galų gale nesugebama atlikti net paprasčiausių funkcijų, pavyzdžiui, atsiliepti telefonu. Aplinkiniai net neįtaria, kad žmogus serga sunkia, progresuojančia liga. Tai pamatoma tik tuomet, kai ligonis ima neadekvačiai elgtis: nesuskaičiuoja pinigų, neteisingai vartoja vaistus, pamirÅ¡ta, kur eina, neranda namų. Laikui bėgant, pacientas nebegali savarankiÅ¡kai apsirengti – sumaiÅ¡o drabužius, neteisingai užsisega, vilki juos nuolat ar keliais sluoksniais. Sutrinka ir jo miegas, suvokimas, prasideda haliucinacijos, todėl jis mano, kad aplinkiniai jį nori apvogti, iÅ¡varyti iÅ¡ namų. Ir nors iÅ¡siblaÅ¡kymas vis didėja, dažniausiai į bet kokią pagalbą reaguojama audringu pasiprieÅ¡inimu. Kai Alzheimerio liga pasiekia galutinę stadiją, žmogus praranda sugebėjimą kalbėti, nevalingai tuÅ¡tinasi, negali atsisėsti ir atsigulti lovoje, guli embriono poza. Pirmose stadijose Å¡ią ligą kartais lydi ir slepia depresija.

     Galimybė susirgti Alzheimerio liga didėja senstant – tarp 65 ir 85 metų rizika susirgti kas penkeri metai padidėja dvigubai, tačiau kartais susergama ir 40-ies. Pasak statistikos, apie 40 proc. ligonių turėjo tokia liga sergančių pirmos kartos giminaičių. Sergamumui Å¡ia liga įtakos turi genetiniai pakitimai. Ligą gali iÅ¡provokuoti didelis stresas, Å¡okas, pavyzdžiui, artimo žmogaus mirtis, netikėtas atleidimas iÅ¡ darbo, kitas stiprus emocinis sukrėtimas. Liga progresuoja mėnesius, metus. Tačiau kiekvienas susirgimo atvejis unikalus.

     Tokio ligonio Å¡eimos nariai turėtų stengtis jį nuraminti, padėti jam atlikti kasdienius darbus, bet nedaryti visko už jį. Reikia stengtis, kad daiktai būtų įprastinėse vietose. Būtina kuo ilgiau leisti ligoniui pačiam viską daryti, tik prižiūrėti, stebėti, kad neatsitiktų nemalonumų. Å iems ligoniams kenkia aplinkos pakeitimas.

     Labai svarbu ligą kuo anksčiau diagnozuoti, nes, pradėjus gydyti pakankamai anksti, ligonis ne tik ilgiau iÅ¡lieka savarankiÅ¡kas, bet ir darbingas. Klinikinės studijos įrodė, kad teisingai gydomo žmogaus sąmoningas gyvenimas pailgėja keleriais metais.
    
Plungės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras