Renginys „Prisiminkime Žemaitę“

       Bukantės koplyčia, kaip ir kasmet, saulėtą birželio šeštadienio vidudienį laukė visų, kurie rinkosi į rašytojos Žemaitės 169 – ųjų gimimo metinių iškilmes. Šateikių Šv. evangelisto Morkaus bažnyčios klebonas Gediminas Norvilas, aukodamas šv. Mišias už rašytojos Žemaitės sielą, Žemaičių dailės muziejaus darbuotojus, linkėjo visiems susitelkti, dažniau ir gausiau parapijiečiams ir svečiams dalyvauti mišiose, siekti dvasinių vertybių, puoselėti, saugoti ir didžiuotis rašytojos Žemaitės kūryba. Šiems klebono žodžiams tarsi atitarė dieviškos paukščių trelės, sklindančios iš koplyčią saugančių storakamienių ąžuolų giraitės, ir vaikų giedamos giesmės, kurias su atsidavimu ir meile jaunuosius choristus moko vadovė Jurgita Arlauskienė. Giesmę širdingai užtraukė ir Salantų folklorinis ansamblis, vadovaujamas Danutės Venckienės.

       Po pamaldų visi pakylėti nuskubėjo į rašytojos Žemaitės memorialinį muziejų. Susirinkusiuosius šio krašto dainomis pasitiko Mosėdžio folklorinis ansamblis, vadovaujamas Vitos  Pajarskienės. Šventės dalyviai – maži ir dideli –  aidint muzikai, jaukiai įsitaisė „ponų namo“ vidiniame kiemelyje. Žemaitės memorialinio muziejaus vedėja Aušra Petrošienė pasveikino rašytojos gerbėjus ir pristatė besitęsiančio projekto „Renginių ciklas, skirtas rašytojos Žemaitės atminimui puoselėti“ programą. Apie rašytoją, jos veiklą spaudos draudimo laikotarpiu bei jos prisiminimus iš to Lietuvai sunkaus meto (šiemet sukanka 150 metų, kai buvo uždraustas lietuviškas žodis) papasakojo Žemaičių dailės muziejaus vyr. rinkinių saugotoja Danutė Einikienė. Renginio svečiai išgirdo Žemaitės atsiminimus „Drausmę prisiminus“ iš spaudos draudimo laikotarpio. Tautos pasipriešinimas, knygnešių (manoma, kad jų buvo apie 2 tūkstančius) pasiaukojimas rizikuojant gyvybe, rašytojų –  tokių kaip Motiejus Valančius, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Žemaitė ir daugelio kitų – dėka   1904 metais panaikinamas spaudos draudimas – triumfuoja nepalaužta tautos dvasia, atsikovojamas lietuviškas raštas! Ta esmine tautos vertybe laisvai, nevaržomai  naudojamės jau 110 metų.

       Apie Žemaitę kalbėta ne tik kaip apie rašytoją – literatūrinį kultūros paminklą ateinančioms kartoms,- bet paslapties šydas pravertas ir nuo jos asmeninio gyvenimo: išlikę meilės laiškai K. Petrauskui liudija ugningą, buitinių rūpesčių, nepriteklių nepalaužtą dvasią; prieš mus – moteris, metusi iššūkį pačiam likimui ir atvira širdimi priėmusi, nešusi ir saugojusi gražiausią jausmą pasaulyje – meilę… Kiek šilumos jos laiškuose draugui: „Pasilik sveikas, labai džiaugiuos, kad Tamstai Moliūnuose gerai, lik sveikas, buč… buč, buč, buč! myl! myl! myl!..“

       Kaip žemaitišką žodį valdo šių dienų moksleiviai, kiek jis pasikeitė, palyginti su Žemaitės gyvenamuoju laikotarpiu, renginio dalyviai turėjo progos išgirsti perskaičius konkurso „Žemaitės plunksną paėmus“ vyresniųjų grupės I  vietos laimėtojos „Saulės“ gimnazijos 3b klasės gimnazistės Bernadetos Griciūtės novelę  „Baunč“lės darželie“. Komisija autorės darbą įvertino kaip įdomų, intriguojantį, pabrėžta jos atsakomybė už žodį. Bernadetą paruošė  mokytoja Rita Barniškienė. Jaunesniųjų grupėje I  vietos nugalėtoja – Šateikių pagrindinės mokyklos moksleivė Rosita Griciūtė. Jaunoji kūrėja konkursui pateikė 3 skirtingų žanrų kūrinius. Stipriausias iš jų – vaizdelis „Rodou“. Moksleivę paruošė mokytoja Irena Valančienė.

       Žemaitės gimtadienis sutapo su vaikų ir jaunimo teatrų savaitgaliu muziejuje. Ta proga Kretingos kultūros centro Kartenos skyriaus Vaikų ir jaunimo lėlių teatras suvaidino improvizuotą spektaklį „Ar tau, sene, negana?“ pagal brolių Grimų pasaką „Auksinė žuvelė“. Vadovė – režisierė Martyna Žąsytienė. Skuodo r. Ylakių gimnazijos jaunųjų teatro mylėtojų būrelis parodė spektaklį „Petrioks ė agorkč“. Spalvingo, pamokančio ir nuotaikingo spektaklio režisierė Roma Pociuvienė.

       Saulelei pamažu keliaujant į vakarus, vėl suskambo Mosėdžio folklorinio ansamblio vedamos melodijos ir dainos. Dalyvius, svečius muziejaus šeimininkės ragino pavakaroti, pasižmonėti, paragauti gardžių žemaitiškų valgių, kuriuos, laikantis senųjų receptų, paruošė Laimutė Arlauskienė. Pavakario grožis ir tolyn į horizonto žalumas nuvilnijančios mosėdiškių dainos pripildė visų sielas tylaus džiugesio, neleidusio pakilti ir palikti Žemaitės tėviškę…

Danutė Einikienė

Žemaičių dailės muziejus

Danutės Rimeikytės nuotraukos