2015-01-14
Neseniai Plungės literatų klubas „Vingiorykštė“ plungiškius bei visus poezijos mėgėjus pakvietė į vienos iš savo narių – Reginos Miežetienės – poezijos knygos pristatymą, kuris vyko Plungės viešojoje bibliotekoje. Susirinkusieji turėjo progą pabendrauti su pačia autore bei pasimėgauti jos kūryba.
„Ant likimo nepyk“ – šitaip vadinasi trečioji R. Miežetienės poezijos knyga. Platelių apylinkėse užaugusi literatė pasakojo, kad šis jos eilėraščių rinkinys gimė gyvenant Vilniuje. Plateliškė sostinėje praleido metus. „Vingiorykštės“ klubo vadovei Adelei Daukantaitei-Šeškauskienei pasiteiravus apie knygos, kuri yra visiškai kitokia nei prieš tai buvusios, mat joje gvildenamas žmogaus egzistencijos klausimas, atsiradimą, R. Miežetienė pasakojo, jog į šį eilėraščių rinkinį sugulė sostinėje į gyta patirtis, kurią kaupė dalyvaudama konferencijose, seminaruose, paskaitose, lankydamasi mieste esančiuose muziejuose, bažnyčiose, teatruose, koncertuose, susitikdama su daugybe rašytojų, poetų ir kitais žmonėmis.
Eiliuoto žodžio puoselėtoja ir kūrėja pasakojo, jog Vilniuje gimę eilėraščiai „kalba“ apie meno, gamtos ir žmogaus grožį bei nuosmukį , gyvenimo būsenas bei prasmę.
„Žmogus į žmogų į rašomas/ lyg prasmingas tekstas,/ lyg audinys neišardomas,/ į kūną megztas –/ sunku atskirti/ nuo audinių raštą –/ ornamento skrynioje/ šifrą surasti –/ gyvenimo būsenos į audinį smilksta/ priimti iššūkius,/ išnarplioti kilpas;/ mokytis kvies/ iš beženklių knygų/ būties lyg būties/ (ne)išderintų stygų…“ Tai – eilėraščio „Žmogus į žmogų“ eilutės. Jos bene geriausiai atskleidžia pagrindinę eilėraščių knygos „Ant likimo nepyk“ temą, kurios centre – žmogaus egzistavimo prasmė bei svarba.
Informacija parengta pagal laikraščio „Žemaitis“ medžiagą
