Brangūs Parapijiečiai
Po kelių dienų minėsime Visų šventųjų bei Vėlinių dienas. Artėja laikas, kai mes visi būsime pakviesti ypač susimąstyti apie konkrečią mūsų gyvenimo realybę – mirtį. Tai laikas, kada esame kviečiami prisiminti, kad mirtis nėra žmogaus gyvenimo pabaiga, kad ji – tai slenkstis į amžinybę. O siejant dabartį ir amžinybę, sekant apaštalu Pauliumi,– mirties slenkstis reiškia ir tai, jog „kiekvienas iš mūsų duos Dievui apyskaitą už save“ (Rom., 14, 12), nes „Nė vienas iš mūsų negyvena sau, nė vienas sau nemiršta. Ar gyvename, Viešpačiui gyvename, ar mirštame, Viešpačiui mirštame. Taigi, ar gyvename, ar mirštame, – esame Viešpaties. Juk Kristus numirė ir atgijo, kad būtų gyvųjų ir mirusiųjų Viešpats.“ (Rom., 14, 7-8). Ir būtent šiose keliose Laiško romiečiams eilutėse galime aptikti tai, kur link turėtų krypti mūsų mintys šiomis dienomis. Pirmiausia, ar prisimename, kad nuo savo krikšto dienos esame pašaukti gyventi Kristui, tai yra, kad esame pašaukti į šventumą, ir antra, ar prisimename, o gal tiksliau būtų, – kiek dažnai prisimename, kad Kristus yra laidas mūsų bendrystei su mirusiais artimaisiais, kad po mirties išlieka gyvųjų dvasinė bendrystė su mirusiaisiais maldoje per Kristų, su Kristumi ir Kristuje, kiek dažnai meldžiamės už savo mirusius artimuosius?
Taigi, šios šventės mums vėl ir vėl primena svarbiausius krikščioniško gyvenimo momentus. Visi šventieji bei palaimintieji liudija mums, kaip šios žemės piligrimams, kad žemiškasis gyvenimas yra laikinas, kad ateis diena, kai mes visi turėsime palikti šį pasaulį, o kokie jį paliksime, turime apsispręsti jau dabar. Šventųjų pavyzdžių apsupti esame kviečiami iš naujo pažvelgti, kiek mūsų gyvenimas autentiškas krikščioniško gyvenimo prasme ir ką turime keisti, siekdami amžinybės džiaugsmo.
Kartu šios apmąstymų, susikaupimo, rimties kupinos švenčių dienos, ypač Vėlinių diena, yra amžinybėn jau iškeliavusių artimųjų prisiminimo, jų kapelių lankymo dienos. Čia svarbiausia suvokti tai, kad ne gėlių puokštės, žvakių gausa ant artimųjų kapų, bet maldos už jų sielas yra reikalingiausios jiems. Išpažindami, kad dvasinis bendravimas nenutrūksta tarp tų, kurie jau iškeliavę, ir tų, kurie dar šios žemės kelionėje, mes turime melstis už mirusiuosius, nes ne visi mirusieji iškart patenka į amžinąjį džiaugsmą, yra tokių, kurie, dar nevisiškai atsiteisę gyvenime, amžinybėn iškeliavo su klaidų ir kalčių našta, todėl turi nuskaistinti savo sielas skaistykloje. Štai čia pasireiškia gyvųjų maldų už mirusiuosius svarba. Sutrumpinti tą atsiteisimo laiką mūsų mirusiems artimiesiems padeda tik maldos. Šiandien tai, kas svarbiausia, deja, dažniausiai ir užmirštama. Pamirštame Šv. Mišių aukos už mirusiuosius prasmę ir svarbą.
Tad prisimindami visus iškeliavusius amžinybėn artimuosius, dalyvaudami šių artėjančių švenčių dienų liturgijos šventime, išgyvenkime vėl tikėjimo slėpinius, ypač svarbius mūsų gyvenimo prasmingumui bei krypčiai.
Linkiu Jums prasmingų apmąstymų ir maldos laiko, tiek dalyvaujant Šv. Mišių aukoje artėjančių švenčių dienose, tiek lankant savo jau amžinybėn iškeliavusių artimųjų kapelius.
Dekanas klebonas kun. Julius Meškauskas
VISŲ ŠVENTŲJŲ IR Vč–LINIŲ PAMALDŲ TVARKA PLUNGč–S ŠV. JONO KRIKŠTYTOJO BAŽNYČIOJE |
|
Lapkričio 1 diena – VISŲ ŠVENTŲJŲ IŠKILMč–
8 val. Šv. Mišios 10 val. Šv. Mišios 12 val. Šv. Mišios 16 val. Šv. Mišios už mirusiuosius. Jas aukos Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ. Po Šv. Mišių dalyvausime gedulinėje procesijoje į Viduriniąsias (Telšių gatvėje) kapines 18 val. Šv. Mišių nebus |
Lapkričio 2 diena – MALDOS UŽ MIRUSIUOSIUS DIENA (Vč–LINč–S)
9 val. Šv. Mišios 10 val. Šv. Mišios 12 val. Šv. Mišios Po Sumos – gedulinga procesija į Senąsias (Birutės gatvėje) kapines. 13 val. Šv. Mišios senųjų kapinių koplyčioje. 14 val. Bažnyčioje giedosime Žemaičių Kalvarijos kalnus už mirusiuosius 18 val. Šv. Mišios
|
Kviečiame tikinčiuosius bendrai maldai už mirusiuosius visą Vėlinių oktavą. Nuo lapkričio 1 d. iki lapkričio 8 d. kiekvieną vakarą 18 val. Šv. Mišiose melsimės Jūsų intencijomis už mirusiuosius. |