Pokalbyje – diskusijoje „Sveikas vaikas – ekonominės miesto gerovės pagrindas“ nuomonėmis dalijosi Plungės rajono švietimo darbuotojai

Plungės rajono savivaldybė

       Vykdant Plungės rajono savivaldybės administracijos įgyvendinamą Europos teritorinio bendradarbiavimo programos URBACT projektą „4D miestai“, 2014 m. spalio 15 d. Plungės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure surengtas dar vienas susitikimas su visuomene. Šį kartą pokalbio „Sveikas vaikas – ekonominės miesto gerovės pagrindas“ pakviesti Plungės rajono švietimo įstaigų darbuotojai, Savivaldybės vadovai.

       Projekto vadovė Žaneta Piepalienė renginio pradžioje pasidžiaugė, kad pirmasis susitikimas su Plungės rajono verslininkais suteikė impulsą konkretiems darbuotojų sveikatinimo, fizinio aktyvumo didinimo veiksmams, tad iš susitikimo su švietimo darbuotojais taip pat tikimasi idėjų, kaip ugdyti vaikų poreikį sveikai gyventi, kad užaugę jie dirbtų ir kurtų mūsų miesto, šalies gerovę.

       Diskusijos vadovas Klaipėdos universiteto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas prof. dr. Arnoldas Jurgutis į auditoriją kreipėsi, siūlydamas drąsiai išsakyti savo nuomonę vaikų ugdymo klausimais, nes pasiūlymai bus įtraukti į pagal projektą rengiamą vietos veiksmų planą, siekiant ateityje įgyvendinti numatytas priemones vaikų sveikatinimui ir fiziniam aktyvumui didinti. Norėdamas supažindinti susirinkusiuosius su moksliniais tyrimais pagrįstomis vaikų sveikatos įžvalgomis, profesorius perskaitė pranešimą „Fizinio aktyvumo svarba moksleivių ugdymui ir sveikatai“. Pateikta neginčytinų faktų, kad vaikų fizinis aktyvumas yra labai svarbus ligų prevencijai, vaikų produktyvumui, geresniam atsparumui stresui, patiriamam mokykloje, geresniems tarpusavio santykiams, mažesniam sergamumui, mažesniam polinkiui į žalingus įpročius. Be to, fizinis aktyvumas taip pat susijęs su kita sveikatą palaikančia elgsena: sveikesne mityba, grūdinimusi, darbo ir poilsio kaita, geresne asmens higiena ir kūno priežiūra, žalingų įpročių neturėjimu ir kt. O pasyvumas – atvirkščiai – neigiamai veikia vaikų psichiką (blogėja pažintinė funkcija, sunku sutelkti dėmesį), atsiranda stuburo skausmai ir netaisyklinga laikysena, didėja nutukimo ir depresijos rizika.

       Plungės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro darbuotojos Vaida Vyšniauskaitė ir Giedrė Liobytė pateikė statistinę informaciją apie Plungės rajono gyventojų sveikatą: labiausiai paplitusias ligas, rizikos veiksnius ir ligų prevencijos programas. Biurui priklauso rajono mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, kurių darbo tikslas – ugdyti teigiamas nuostatas sveikatos saugojimo ir stiprinimo srityse, stengtis, kad vaikai laikytųsi sveikos gyvensenos principų, skatinti jų fizinį aktyvumą.

       Išklausę pranešimus, į diskusijas įsitraukė švietimo darbuotojai ir du Plungės „Saulės“ gimnazijos gimnazistai. Į juos pirmiausia ir kreipėsi profesorius Arnoldas Jurgutis: ko, jų nuomone, trūksta ugdymo procese, kad moksleiviai būtų aktyvesni? „Kodėl nesportuojam?, – perklausė gimnazistė. – Todėl, kad tvarkaraštis sudarytas taip, kad po kūno kultūros pamokos dar reikia dalyvauti kitose pamokose, o sušilęs jautiesi nekaip… Visiems nusiprausti nėra sąlygų, o ir laiko trūksta. Per pamoką veikla neįvairi – krepšinis arba kvadratas…“ „O ką gi siūlote?“, – šį kartą paklausė profesorius. Moksleiviai siūlė vyresnėms klasėms numatyti kūno kultūros pamokas dienos pabaigoje, sudaryti atskiras programas berniukams ir mergaitėms pagal jų fizinį pasirengimą, norėtų plaukimo, aerobikos pamokų…

       Diskusijos vadovas profesorius Arnoldas Jurgutis kreipėsi į auditoriją, klausdamas, o kodėl kūno kultūros pamokos negalėtų vykti gamtoje? Kodėl nesuorganizavus žygio ar išvykos?

       Mokytojai, dalyvavę diskusijoje, priminė, kad, norint vaikus išsivesti už mokyklos teritorijos ribų, reikia sutvarkyti reikalingus dokumentus, tad tokios išvykos negali būti labai dažnos. Be to, jie sakė, kad fizinio aktyvumo mokykloje tikrai netrūksta: „judriosios pertraukos“ metu arba vakarais moksleiviai gali sportuoti sporto salėje, daugelyje mokyklų yra galimybė pasirinkti ne tik sporto, bet ir šokių būrelius, moksleiviai, pedagogai, kartais ir tėvai dalyvauja žygiuose, šventėse, varžybose, iškylose ir pan.

       Plungės rajono lopšelių-darželių darbuotojos teigė, kad vaikai sportuoja su džiaugsmu. Bėda, kad atėję į mokyklą bepradedančius formuotis sveikos gyvensenos ir judrumo įgūdžius vaikai praranda, nes dėmesį sutelkia į mokymosi procesą. Dažnai pasyvumą paskatina ir patys tėvai – užtaria vaikus, nenorinčius lankyti kūno kultūros pamokų. Pastebima didėjanti tendencija pristatyti medicinines pažymas dėl atleidimo nuo fizinio krūvio.

       Vėliau diskusija pakrypo miesto erdvių, skirtų aktyviam poilsiui, aptarimui. Mokytojai pasigedo vaikų žaidimo aikštelių miesto mikrorajonuose, lauko treniruoklių, dviračių takų, rekreacijos zonų, maudyklų prie Babrungo upės ir, žinoma, baseino. Jie įsitikinę, kad patrauklios aikštelės paskatintų vaikus su tėvais, jaunimą bei vyresnio amžiaus žmones užsiimti fizine veikla.

       Diskusijoje dalyvavęs Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis trumpai pristatė numatomas investicijas į Plungės miesto poilsio ir sporto infrastruktūrą: ateityje turėtų būti sutvarkytas miesto centrinis stadionas, Babrungo vasaros estrada, Babrungo upės prieigos, sukurta miesto dviračių takų sistema.

       Pokalbyje – diskusijoje „Sveikas vaikas – ekonominės miesto gerovės pagrindas“ dalyvavę Plungės rajono savivaldybės vadovai ir specialistai, švietimo darbuotojai kartu su Visuomenės sveikatos specialistais įsitikino, kad teigiama fizinio aktyvumo patirtis vaikystėje ir jaunystėje padeda sukurti pagrindus sveikam ir produktyviam gyvenimui ateityje: svarbu ugdyti teigiamą požiūrį į savo sveikatos stiprinimą aktyviai judant, siekti įgyti žinių apie sveiką gyvenseną, skatinti šeimų aktyvumą ir gilinti tėvų partnerystės ryšius ugdymo procese.

Informaciją parengė

Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus specialistė Rasa Jonušienė