Plungės senjorų džiaugsmai ir įspūdžiai

            Gegužės 25 d. didelė grupė Plungės miesto senjorų iš „Pilnaties” klubo išvyko į Švediją, į Stokholmą. Grupės vadovė – klubo pirmininkė Eugenija Kurmienė.

            Ištaigingu autobusu pusiaudienį pajudėjome iš Plungės į Rygą, kur laukė didelis keltas „Izabela”. Mes, senjorai, pirmą kartą pamatėme tokį laivą. Žmonių, kalbų įvairovė, rasių margumynas, drabužių, stilių įmantrybės, – bene du tūkstančiai panašių į mus smalsių keliautojų. Mūsų vadovė greitai sutvarkė dokumentus, ir mes žengiame į laivą.

            Bet plungiškiai senjorai ne pėsti, – greitai milžiniškame laive pasijutome kaip savame kieme. Pasižvalgėme nuo pat devinto aukšto po jūros platybes, pasigėrėjome bangų raibuliavimu, grakščiais žuvėdrų skrydžiais, pajutome Baltijos vėjo glamonę. Kelionė neprailgo, viskas įdomu, nepatirta, nauja. Žmonėms įvairiausios pramogos: brazilų aistringi šokiai, „Minijos” ansamblio iš Gargždų turininga programa, videofilmai, diskoteka. Jūra buvo mums svetinga, švelni, nebaugino ir negąsdino.

            Dar toli, toli, už šimtų kilometrų Švedijos krantas, jo dar nė kvapo, o jūroje mus pasitinka daugybė mažų, uolėtų, akmeningų, salų. Jos lydi mus, baugina ir žavi. Dauguma jų – pilki akmeniniai milžinai, įbridę jūron, rūstūs ir bauginantys. Kitur ant akmeninės viršūnės išaugęs vienišas beržas ar skurdi pušelė. Kaip medelis laikosi įsikibęs šaknimis į uolą, visų vėjų siūbuojamas, vienas Dievas težino.

            Šešias valandas plaukėme tarp vingių  pro tuos rūsčius akmeninius krantus, pro begalę tų salų. Laivo vairininkams kelias žinomas, šimtus kartų išbandytas. Tik dienai įsibėgėjus apie, 11 valandą, prisišvartavome Stokholme, pasiekėme kelionės tikslą.

            Stokholmas – Švedijos sostinė, karalių miestas. Čia gerbiama praeitis, mylima ir saugoma gamta, branginama viskas, ką sukūrė darbšti švedų tauta. Užtenka priminti, kad karališką prabangų laivą, išgulėjusį jūros dugne bene 400 metų, švedai jau mūsų dienomis iškėlė iš jūros smėlio, kruopščiai nuvalė, 20 metų restauravo, grąžindami jam buvusį grožį, o dabar kaip laivininkystės muziejus rodomas lankytojams.

            Mieste daugybė parkų, puošnių rūmų, muziejų. Gaila, kad per tokį trumpą laiką nuodugniau apžiūrėti miesto nebuvo galimybių, nes tos pačios dienos pavakare mūsų „Izabela“ jau pajudėjo link Rygos. Nuostabi pasakiška kelionė baigėsi, bet patirtis, įspūdžiai išliks atmintyje ilgam.

Klubo „Pilnatis“ narių vardu
Julija Kiškienė