Plungės kultūros centre – Jūrų muziejaus parodos:„Klaipėdos burinis laivynas“ ir ,,Vandens ženklai”

2014-09-09

 

       Nuo rugsėjo 12 dienos Plungės kultūros centre (Senamiesčio a. 3) bus galima aplankyti keliaujančią Lietuvos jūrų muziejaus parodą „Klaipėdos burinis laivynas“.

       Paroda pasakoja apie romantišką laiką, kai Baltijos bangas raižė grakštūs burlaiviai. Pirmieji burlaiviai Klaipėdoje, vadintoje Memeliu, atsirado dar XIII a. ir tarnavo Livonijos ordinui priklausančiai piliai. Tik XVI a. viduryje, kai Klaipėda priklausė Prūsijos valstybei, turtingi klaipėdiečiai patys ėmė statyti didesnius burlaivius, kuriais pasiekdavo net Ispanijos krantus. Mieste nebuvo reikalingų meistrų ir jūrininkų, čia pagelbėdavo tuo metu geriausi Olandijos laivų statytojai. 1721 metais Klaipėdoje gyveno tik vienas laivadirbys.

       Burlaivių epochos aukso amžius, susijęs su masiniu medienos eksportavimu, Klaipėdoje prasidėjo XVIII a. viduryje. Buvo įkurtas laivų dailidžių cechas, ir klaipėdiečių laivynas išaugo iki 98 burlaivių. Kartu kūrėsi laivų vinių ir inkarų kalvių, virvių ir linų vijikų, burių siuvėjų cechai. O 1829 metais atidaryta Karališkoji navigacijos mokykla, kurioje buvo rengiami jūrų kapitonai ir šturmanai.

       Burlaiviai iš Klaipėdos uosto gabeno daugiausia medieną ir žemės ūkio produkciją, kuri uostą Nemunu pasiekdavo ne tik iš Lietuvos, bet net iš Baltarusijos ar Ukrainos. Jūrininkų kelionės buvo ilgos ir sudėtingos: kroviniai keliaudavo ne tik Baltijos jūra, bet pasiekdavo Angliją, Pietų Ameriką ar net Afriką ir Australiją. Jūrų muziejaus istorikas Romaldas Adomavičius pasakoja, kad medieną į Australiją plukdęs burlaivis užtrukdavo kelionėje keletą metų.

       Tačiau technikos pažanga burlaiviams buvo negailestinga – XIX a. pabaigoje juos išstūmė garlaiviai. Klaipėda nebuvo stambus ir galingas uostas. Garlaiviai, galėję gabenti dešimt kartų sunkesnį krovinį su žymiai mažesne įgula, mažiau priklausomi nuo vėjo krypties, ekonomiškai buvo žymiai rentabilesni. Ir jau 1901 m. Klaipėda nebeturėjo nė vieno krovininio jūrinio burlaivio. Pasak Romaldo Adomavičiaus, burlaiviai XX a. dažniausiai jau tarnaudavo mokamaisiais ar poilsio tikslais – kaip kad jachtos.

       Parodos rengėjai suteikia puikią galimybę „įlįsti į jūrininko kailį“ – lankytojams siūlomas interaktyvus žaidimas, leidžiantis pačiam stoti prie šturvalo ir įvesti burlaivį į XIX a. Klaipėdos uostą. O tai padaryti tikrai nelengva, nes Klaipėdos uostas dažnam jūrininkui būdavo negailestingas. Į uostą tenka įplaukti prieš marių tėkmę, tuo pat metu bandant suvaldyti Baltijos jūros nešančią srovę. Šios priešingos srovės, kol nebuvo pastatytas molas, užnešdavo įplauką. Todėl kasmet jūra ties Melnrage pasiglemždavo po keletą laivų, kurių liekanos ir dabar dažnai yra atplaunamos.

       Štai kaip Prancūzijos vicekonsulas Charles Dahse pasakoja apie prancūzų burlaivio žūtį ties Klaipėda 1855 metais: „…baisus viesulas bloškė į krantą vieną mano laivą „Noveau Prosper“ iš Diunkerko, buvusį už kelių šimtų žingsnių nuo uosto vartų. Įgula, sulipusi į stiebų viršūnes, dvi valandas kovojo su mirtimi. Galiausiai gelbėjimo valtimi po nežmoniškų pastangų ir dviejų nesėkmingų bandymų pavyko juos išgelbėti – išskyrus vieną, kuris su perskelta galva jau anksčiau dingo bangose.“

       Paroda bus eksponuojama Plungės kultūros centre nuo rugsėjo 12 iki spalio 30 dienos.

 

       Delfinų piešinių paroda „Vandens ženklai“ Plungės kultūros centre nuo rugsėjo 12 dienos

      „Vandens ženklai“ – tai penkiolika delfinų nupieštų paveikslų. Delfinas piešia teptuką laikydamas dantimis. Piešimas delfinui – tai tik vienas žaidimo, bendravimo su žmogumi būdų. Kiekvieno delfino piešinys – skirtingas. Tai priklauso ir nuo šių gyvūnų charakterio, temperamento, nuotaikos. Vieni paveikslai alsuoja melancholija, kituose ramų linijų bangavimą keičia intensyvių potėpių energija, švelnus teptuką vedžiojančio delfino ir lapo pokalbis pavirsta ekspresyviu, valiūkišku šėlsmu.

      Nuo seniausių laikų pasakojamos istorijos apie žmogaus ir delfino draugystę. Žaismingas delfinų būdas jaudina žmogaus vaizduotę, žadina norą pažinti juos ir pasaulį, kuriame jie gyvena. Delfinų piešiniai – tarsi keisti ženklai, žiūrovams atveriantys vandenų pasaulio slėpinius.

      Šiuos piešinius piešė trys Lietuvos jūrų muziejaus delfinai – Juodosios jūros afalinos. Argas – stambiausias ir stipriausias delfinas, bandos lyderis, diktuojantis taisykles, kurių laikosi kiti delfinai. Argas yra drąsus ir užsispyręs, kaip ir dera tikram būrio vadui, todėl jo piešiniai žavi ryškia spalva ir energingais potėpiais. Glorija – ji santūri, brandi delfinariumo senbuvė. Ši patelė atsakinga ir gabi, stebinanti savo sugebėjimais ir darbštumu. Jos piešiniai subtilūs, lengvi, lyriški. Gabija – pagrindinė artistė, itin judri ir norinti visus pažinti. Ji nuovoki, kupina energijos ir mėgstanti bendrauti. Šios patelės darbai žaismingi ir linksmi, ji teptuką veda lyg išdykaudama.

       Paroda „Vandens ženklai“ Plungės kultūros centre veiks nuo rugsėjo 12 iki spalio 30 dienos.

 

KC inf.


Įvertinkite naujieną

Visi komentarai
Komentarų nėra
This site is registered on wpml.org as a development site.