„Plungės kraštas – Oginskių kraštas“

2015-02-02

       Sausio 23 dieną Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“, vyko tarptautinė turizmo ir aktyvaus laisvalaikio paroda „Adventur“. Jos metu plungiškiai visus norinčiuosius pakvietė į konferenciją „Plungės kraštas – Oginskių kraštas“. Mūsų savivaldybės atstovai priminė, kad 2015-aisiais minimas Mykolo Kleopo Oginskio gimimo 250 metų jubiliejus ir kad ta proga Plungėje bus organizuojami du didžiuliai renginiai – restauruotosios Oginskių rūmų dalies atidarymo iškilmės ir jubiliejinis, dešimtasis, Mykolo Oginskio festivalis. Be to, pristatė, ką kultūros paveldu besidomintiems turistams siūlo Plungė, Žemaičių Kalvarija ir Žemaitijos nacionalinis parkas.

       Tris dienas trukusi tarptautinė paroda „Adventur“ prasidėjo penktadienį . Joje sulaukta 200 dalyvių, prisistatė 19 pasaulio šalių. Besidomintieji turizmu, ieškantieji, kur praleisti atostogas ar laisvalaikį , galėjo pamatyti, ką siūlo Lietuva – jos savivaldybės, regioniniai ir nacionaliniai parkai, kaimo turizmo sodybos, muziejai ir kiti, į vairios kelionių agentūros, kitos pasaulio šalys.
Atidarant parodą, kurią organizavo Valstybinis turizmo departamentas, Lietuvos turizmo rūmai, Lietuvos turizmo asociacija ir „Litexpo“, susirinkusiuosius pasveikino ūkio ministras Evaldas Gustas, lietuviškai, latviškai, estiškai, lenkiškai, vokiškai, prancūziškai ir angliškai į visus kreipėsi Ministro Pirmininko patarėjas Antanas Vinkus, kalbėjo Valstybinio turizmo departamento direktorė Jurgita Kazlauskienė, „Litexpo“ centro direktorius Mindaugas Rutkauskas.

       Iškart po atidarymo gausaus būrio susidomėjusiųjų sulaukė plungiškių surengta konferencija „Plungės kraštas – Oginskių kraštas“. Nuskambėjus Mykolo Kleopo Oginskio polonezui „Atsisveikinimas su Tėvyne“ sveikinimo žodį tarė Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis ir Plungės viešosios bibliotekos direktorė Violeta Skierienė.

       Pirmąjį pranešimą, kurio tema – „Kultūrinio turizmo maršrutai Plungėje“, skaitė Žemaičių Kalvarijos bazilikos rektorius Jonas Ačas ir Žemaitijos nacionalinio parko direktorius Ramūnas Lydis. Anot kanauninko J. Ačo, šį jo pranešimą reikėtų suprasti kaip Žemaičių Kalvarijos seniūnijos, kaimo bendruomenės ir Bažnyčios kvietimą apsilankyti turistų ir piligrimų pamėgtame Žemaitijos kampelyje ir susipažinti su jo materialiuoju ir nematerialiuoju kultūros paveldu. Antrąja Jeruzale vadinama Žemaičių Kalvarija išskirtinė tuo, kad turi Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo baziliką, kurioje – stebuklais garsėjantis Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas, dvidešimties stočių Kristaus kančios kelią, kuris dar vadinamas Kalvarijos kalnais, kad čia kasmet švenčiami tūkstančius tikinčiųjų sutraukiantys dvylikos dienų Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai. Miestelis garsus ir čia gimusiomis ir gyvenusiomis asmenybėmis: vyskupu Motiejumi Valančiumi, poetu Vytautu Mačerniu, knygnešiais ir daraktoriais bei daugeliu kitų.

       R. Lydis konferencijos dalyviams pristatė Žemaitijos nacionalinį parką: papasakojo apie Platelių ežeryną, ypatingu lankomumu pasižymintį Šaltojo karo muziejų, Platelių dvaro pastatuose rengiamas ekspozicijas. Lankytojams siūlomas literatūrinis, sakralinis, istorinis, meninis ir kiti kultūrinio turizmo maršrutai. Juk Plungės krašte gimė, gyveno ar kūrė rašytoja Žemaitė, kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas čŒiurlionis, poetas V. Mačernis, kunigas ir rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas. Verta pamatyti XVIII amžiaus medines barokines bažnyčias Gegrėnuose, Gintališkėje, Beržore, Plateliuose, Alsėdžiuose, išvaikščioti Kristaus kančios kelius Žemaičių Kalvarijoje ir Beržore, pamatyti žemaitiškus kryžius, koplytėles ir koplystulpius, susipažinti su dabartiniais kūrėjais Leonardu čŒerniausku, Antanu Vaškiu, Kazimieru Striaupa, Vytu Jaugėla, Regina ir Justinu Jonušais, Rimantu Laima.

       Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus pavaduotojos, istorijos mokslų daktarės Jolantos Skurdauskienės tikslas buvo pristatyti kunigaikščių Oginskių paveldą Plungėje ir jų tradicijų tąsą. Kaip pasakojo istorikė, šiemet minima ypatinga data – Rietave gyvenusio M. K. Oginskio 250-osios gimimo metinės. Minint šį jubiliejų Plungė taip pat labai svarbi – juk čia, iki šiol tebestovinčiuose rūmuose, rezidavo M. K. Oginskio vaikaitis Mykolas Oginskis.

       Kaip dėstė J. Skurdauskienė, M. Oginskis iš tėvų paveldėjo dvarą Zalesėje (Baltarusijoje), tačiau nenorėdamas ten keltis į sigijo Zubovų rūmus Plungėje, kuriuose, kaip sakoma, kūrėsi nuo švaraus popieriaus lapo. Kunigaikštis, pasikvietęs architektą, mūsų mieste pastatė itališko neorenesanso stiliaus rūmus su oficinomis, neogotikos stiliaus žirgyną, į veisė parką. „Mūsų dvaras ypatingas tuo, kad nebuvo nugriautas, o parkas buvo išsaugotas. Didžiuojamės ir seniausiuoju ansamblio pastatu – laikrodine-oranžerija, turinčia bokštą ir retos konstrukcijos laikrodį “, – pasakojo muziejaus direktoriaus pavaduotoja.

       Oginskiai Plungei paliko ne tik dvaro ansamblį , bet ir į spūdingą muzikinį palikimą – juk jie į steigė muzikos mokyklą, subūrė orkestrą, išugdė vieną iš žymiausių Lietuvos menininkų M. K. čŒiurlionį . „Muzikos tradicija ypač ryškia linija eina per visą Oginskių giminę, bet jie rėmė ir lituanistinį sąjūdį , lietuviškus spektaklius, organizavo žemės ūkio parodas, augino žemaitukus, modernizavo Plungę, nupirko bažnyčios projektą“, – Oginskių puoselėtas tradicijas vardijo J. Skurdauskienė.

       Restauruotosios Oginskių dvaro rūmų dalies atidarymo iškilmės numatytos gegužės 16 dieną. Visą dieną truksianti ir daugybę renginių sujungsianti šventė į traukta į M. K. Oginskio 250-ųjų gimimo metinių minėjimo programą. Į ją pateko ir jubiliejinis, dešimtąjį kartą rengiamas, mėnesį truksiantis Tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis, kuris prasidės paskutinį jį rugpjūčio šeštadienį . Šį unikalų renginį konferencijoje pristatė Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos direktorė, Plungiškių draugijos viceprezidentė Genovaitė Žiobakienė.

       Anot Meno mokyklos vadovės, gyvenimas Oginskių aplinkoje – rūmuose, žirgyne, parke – tampa vis gyvesnis, į domesnis, joje puikiai tarpsta į vairiausias menas. O Plungėje rengiami festivaliai – savotiška padėka Oginskiams, kurie puoselėjo kultūrinę ir ekonominę veiklą ir tiek daug mūsų kraštui paliko. „Organizuodami festivalius gaiviname Oginskių veiklą. Tai jų puoselėtų tradicijų renesansas. Tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis – į vairias epochas ir tautas jungiantis kultūros tiltas, kurį tikrai verta pamatyti“, – į Plungę kvietė viena iš festivalio organizatorių G. Žiobakienė.

       Konferencijos pabaigoje buvo parodytas užsienyje gyvenančio plungiškio Juliaus Miltenio ir Savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus specialistės Gintarės Gurevičiūtės sukurtas filmas „Aš – Plungė“.

 

Informacija parengta pagal laikraščio „Plungė” medžiagą

Įvertinkite naujieną

Visi komentarai
Komentarų nėra
This site is registered on wpml.org as a development site.