readabler
domain was triggered too early. This is usually an indicator for some code in the plugin or theme running too early. Translations should be loaded at the init
action or later. Please see Debugging in WordPress for more information. (This message was added in version 6.7.0.) in /home/plunge/domains/plunge.lt/public_html/wp-includes/functions.php on line 6114Vasario 24 dieną Žemaitijos nacionaliniame parke, Platelių dvaro sodybos amatų centre, įvyko seminaras „Tradiciniai žemaitiški vėdarai“. Susidomėjimas buvo didžiulis. Susirinko smalsuoliai iš Kretingos, Telšių, Mažeikių, Plungės ir Platelių. Seminarą vedė Dalia Jakštienė, o jai talkino Rima Rimkienė iš Pučkorių kaimo (Plungės raj.). Rima noriai pasidalijo savo patirtimi ir žiniomis, perimtomis iš savo mamytės Stanislavos Gedminaitės- Latakienės (1933 – 1996), kilusios iš Pučkorių kaimo. Aldona Kuprelytė pristatė tradicinius žemaičių valgius.
Kraujiniai vėdarai yra senovinis žemaitiškas patiekalas. Dabar kiek primirštas. Seniau, kai žmonės papjaudavo kiaulę, stengdavosi viską panaudoti, kad nereikėtų nieko išmesti. Kraują ir grobus (žarnas) panaudodavo vėdarams. Paėmę kraują, truputį pasūdydavo, nes vėdarus kepdavo, kai būdavo sutvarkyta visa papjautos kiaulės mėsa. Storuosius grobus (žarnas) išplaudavo ir išvalydavo. Virdavo grucę (perlines kruopas), paspirgindavo lašinukus su svogūnais. Viską sumaišę su krauju, kimšdavo į grobus (žarnas). Žemaitijoje kraujinius vėdarus kepdavo ir su bulvių tarkiu, tada kraują sumaišydavo ne tik su gruce (perlinėmis kruopomis), bet gausiai pridėdavo ir bulvių tarkių. O jei likdavo nepanaudotų grobų, kepdavo bulvinius vėdarus. Grobų galus užspausdavo iš obels šakelių padarytais pagaliukais (skeltukais). Šitos užspaudimo vietos būdavo pačios skaniausios. Gerai iškūrentame duonkepyje, kai lieka tik žarijos, vėdarai pašaunami kepti. Kepdavo apie valandą. Vėdarai skaniausi yra antrą dieną, kai supjaustyti paskrudinami keptuvėje. Vėdarus valgydavo paskanindami ištirpintais taukų spirgais ir grietine.
Platelių dvaro sodybos tradicinių amatų centre vykusiame seminare susirinkusieji kepė abiejų rūšių vėdarus – su tarkiais ir tik kraujinius. Vienus kepėme orkaitėje, kitus duonkepėje. Visi seminaro dalyviai patvirtino, kad skaniausi vis dėlto buvo kepti duonkepėje. Seminaro dalyviai pasidalijo savo prisiminimais iš vaikystės apie kiaulės pjovimą ir patiekalų iš skerdienos gaminimą, ką šiandien jau mažai bedarome.
Seminaras buvo labai šiltas ir „skanus“.
Dėkojame visiems dalyvavusiesiems. Ateityje planuojame organizuoti ne vieną seminarą apie jau primirštus tradicinius valgius.
Jei kam įdomu pabandyti išsikepti vėdarus, tam bus reikalinga:
1 litras kraujo,
300 gramų grucės (perlinių kruopų),
spirgintų lašinukų su svogūnu,
druskos pagal skonį,
gerą saują mėtų lapelių.
Į išvalytus grobus (žarnas) sukemšame aukščiau išvardytų sumaišytų produktų masę ir apie 1 val. kepame 180 laipsnių temperatūroje orkaitėje.
ŽNP direkcijos visuomenės informavimo specialistė Dalia Jakštienė