Patarimai gyventojams, spustelėjus šalčiams

2014-01-21


       Nelaukiantieji  žiemos pasidžiaugė neį prastai šiltais gruodžio orais, bet dabar didelis šaltis paveiks kiekvieną iš mūsų. Todėl būtina žinoti, kaip sumažinti šalčio poveikį žmogaus sveikatai.

         Šalčio aukomis dažniausiai tampa: 

       – pagyvenę žmonės, kurių prasta mityba, netinkama apranga bei būsto šildymas; 

       – naujagimiai, jei laikomi šaltose patalpose;

       – keliautojai, medžiotojai, žvejai;

       – benamiai, daug alkoholio bei narkotikus vartojantys asmenys.

         Nušalimas – tai audinių pakenkimas, veikiant žemai temperatūrai. Jis priklauso nuo aplinkos temperatūros, drėgmės, vėjuotumo, laiko. Kūną veikiant šalčiui, siaurėja kraujagyslės, blogėja audinių mityba.  

       Dažniausiai nušąla drabužiais nepridengtos kūno vietos: ausys, nosis, skruostai. Neretai nušąla ir tos kūno vietos, kurių dėl netinkamos aprangos būna sutrikusi kraujotaka – kojų ir rankų pirštai, pėdos. Nušalusi vieta praranda jautrumą, pakinta jos spalva.

         Pirmoji pagalba nušalus:

       – kuo greičiau stenkitės patekti į šiltas patalpas;

       – nušalusią kūno dalį atšildykite, į merkdami pažeistą kūno vietą į kambario temperatūros vandenį arba dėkite kambario temperatūros tvarsčius ant nušalusių kūno dalių (pakanka 20 – 30 minučių); jei žmogus nušalo galūnes, nepamirškite nuimti žiedus ar laikrodžius, kadangi, atšildant nušalusias galūnes, jos tinsta, ir papuošalus gali būti sunku numauti;

       – duokite gerti šiltų ir saldžių gėrimų;

       – nedaug nušalus, kai arti nėra šiltų patalpų, veidą, nosį , ausis galima šildyti delnais;

       – galima šildyti, nušalusią kūno dalį priglaudžiant prie šiltos kūno dalies, pvz., pažasties;

       – atšildymą galima užbaigti, kai nušalusių kūno dalių oda suminkštėja ir grį žta jutimai;

       – jei nušalusi vieta neatgauna jautrumo, kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

         Bendrasis kūno sušalimas – tai kūno temperatūros sumažėjimas (mažiau kaip +35°C), ilgai veikiant šaldantiems aplinkos veiksniams (šalčiui, vėjui, ilgą laiką būnant vėsiame vandenyje). Žmogui ilgai būnant šaltoje aplinkoje, organizmas nesugeba palaikyti į prastos kūno temperatūros.

       Krentant kūno temperatūrai, žmogus tampa viskam abejingas, mieguistas, sustingęs, nes, esant sumažėjusiai kūno temperatūrai, yra veikiamos smegenys, ir žmogus nebegali aiškiai mąstyti bei gerai judėti. Tai ypač pavojinga, nes nukentėjęs asmuo nesuvokia,  kas vyksta, ir negali priimti adekvačių sprendimų; pvz., sušalę žmonės dažnai nusprendžia pailsėti prisėsdami ar priguldami lauke. Jų širdies veikla ir kvėpavimas sulėtėja. Sutrikus sąmonei ir kūno temperatūrai nukritus žemiau +30°C, žmogus gali mirti.

         Pirmoji pagalba sušalus:

       – neškite nukentėjusį jį į kambario temperatūros patalpą;

       – nurenkite;

       – pamatuokite kūno temperatūrą; jei ji žemesnė nei 35 laipsniai C, nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą;

       – pirmiausiai sušildykite centrinę kūno dalį – krūtinę, kaklą, galvą, kirkšnis;

       – nukentėjusį jį galima šildyti vonioje: paguldykite į +20°C vandens vonią ir per 10–30 min. vandens temperatūrą kelkite iki +37°C;

       – jei vonios nėra, dėkite šiltus kompresus ant viso kūno (sudrėkinta drungname vandenyje antklodė ar tvarsčiai keičiami kas 2-3 min.);

       – ypač gerai sušildo kito, nesušalusio, žmogaus kūno šiluma;

       – po to nukentėjusį jį užklokite šilta sausa antklode;

       – jei nukentėjusysis sąmoningas ar sąmonę atgavo, duokite gerti šiltų saldžių gėrimų;

       – jei būklė negerėja, kuo greičiau vežkite į gydymo į staigą.

         Žinotina.

       Nušalusių kūno vietų netrinkite (ypač sniegu), nes tai gali padidinti audinių pažeidimus. Jei šildant atsiranda pūslių, nustokite šildyti. Nušalusią vietą uždenkite steriliu tvarsčiu ir sutvarstykite. Sutvarstytą kūno dalį (jeigu tai į manoma) susukite į minkštą storą audinį (pvz., antklodę, megztinį ). Malšinkite skausmą. Skubiai vežkite nukentėjusį jį į artimiausią gydymo į staigą.  

       Draudžiama nušalusias vietas šildyti tiesiogine šiluma (glausti prie radiatorių, guminių šildyklių, merkti į karštą vandenį , šildyti naudojant plaukų džiovintuvą ir pan.), kadangi pažeistos vietos yra nejautrios ir gali lengvai nudegti.

         Patarimai esant šaltiems orams.

         – Planuokite savo veiklą, atsižvelgdami į oro sąlygas (temperatūrą, vėją, snygį ). Venkite didelio fizinio krūvio, nesiimkite jokių sunkių darbų šaltyje, ypač jei sergate širdies kraujagyslių ligomis, nes šaltis papildomai apkrauna širdį .

         – Saugokite nepridengtas kūno vietas nuo nušalimų, kai temperatūra yra žemiau −10° C. Ypač svarbu tinkamai apsaugoti pėdas, plaštakas ir galvą. Esant šaltam orui, būtina dėvėti kepurę, nes daugiausia šilumos netenkama per galvą. Venkite pirštuotų pirštinių, siauros avalynės ir sintetinių drabužių. Tinkamiausi yra vilnoniai ir medvilniniai, nes tokie sulaiko daugiau šilumos. Judinkite kojų pirštus batų viduje, mūvėkite šiltas kojines (geriausiai tinka medvilninės ir vilnonės).

         – Nelieskite šaltų objektų plikomis rankomis. Nesiremkite į metalinius daiktus, transporto priemones.

         – Vakare patepkite atvirus odos plotus riebiu kremu. Prireikus ir ryte, prieš eidami į lauką, veidą ir rankas pasitepkite riebiu kremu, kurio sudėtyje nėra vandens. Prieš išeidami į šaltį , patrinkite rankas, veidą ir ausis. Pajutus, kad šąla veidas, darykite grimasas, t. y. mankštinkite veido raumenis. 

         – Reguliariai gerkite vandens, nes šaltis skatina dehidrataciją. Venkite alkoholio, nes tai padidina hipotermijos riziką. Valgykite pakankamai, nesilaikykite dietų, maistas turėtų būti kaloringas, kad organizmas sugebėtų pasigaminti daugiau energijos.  Nerekomenduojama vartoti daug kofeino turinčių produktų ar rūkyti, nes tai skatina organizmą greičiau prarasti šilumą.

         – Pasireiškus pirmiems kvėpavimo takų infekcijos požymiams, venkite kūno atšalimo. Pagal oro temperatūrą bei planuojamą veiklą pasirinkite tinkamus drabužius, kad nebūtų šalta, bet kad ir neperkaistumėte. Pasyviai veiklai rekomenduojami šiltesni drabužiai.

         – Jeigu tenka ko nors laukti, šaltyje negalima stovėti ar sėdėti ramiai, stenkitės kuo daugiau judėti, mosuoti rankomis, šokinėti.

         – Saugokitės, kad drabužiai nesudrėktų nuo vandens ar sniego, o taip į vykus – persirenkite sausais, nes drėgni drabužiai atšaldo kūną.

         – Atpažinkite pirmuosius nušalimo rizikos požymius: nemalonūs viso kūno šalčio pojūčiai, šalti rankų ir kojų pirštai, drebulys, rankų ir kojų pirštų skausmas, jų tirpimas, blyškios dėmės ant veido ir kitų odos sričių.

         Švietimo ir mokslo ministerija primena, kad, vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais, esant 20 laipsnių šalčio temperatūrai, pamokos gali būti neorganizuojamos visų tipų bendrojo lavinimo mokyklų 1-5 klasėse. O temperatūrai nukritus iki 25 laipsnių šalčio, pamokos nevyksta bendrojo lavinimo mokyklų 6-12(gimnazijų I–IV) klasių mokiniams. Šios dienos į skaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.

Aušra Grikštaitė,
Plungės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro
visuomenės sveikatos specialistė

 

Įvertinkite naujieną

Visi komentarai
Komentarų nėra
This site is registered on wpml.org as a development site.