Pasaulinė turizmo diena. Pažinkime Lietuvos saugomas teritorijas. Ventos regioninis parkas

2012-09-26

 
 

      2012 m. rugsėjo 28 d. 17 val. Platelių dvaro svirne (Didžioji g. 22, Plateliai) Ventos regioninio parko darbuotojai pristatys unikalią Å¡iaurės Žemaitijos saugomą teritoriją – Ventos regioninį parką, bus atidaromos Jono Kinčino, Sigito Kazlausko fotografijų apie ViekÅ¡nius, Rūtos Kučinskaitės tapybos ir PranciÅ¡kaus Veiso drožinių parodos. Parodos veiks iki 2012 m. lapkričio 4 d.ViekÅ¡niai. Sigito Kazlausko nuotr.

 

      Apie Ventos regioninį parką
 
      Ventos regioninis parkas įkurtas 1992 m. rugsėjo 24 d. Bendras parko plotas – 9 834 ha, kurio 52,5 % sudaro miÅ¡kai, 39,8 % – draustiniai, 3,9% –  rekreacinio prioriteto zonos, 1,1 % – rezervatai.
      Svarbiausios gamtos vertybės yra Ventos, Virvytės, Dabikinės, Uogio, Avižlio upės ir upeliai, jų natūralus hidrografinis tinklas, slėniai su retomis Lietuvoje natūraliomis pievomis, senomis giriomis ir giraitėmis. Upėms būdingos didelės iÅ¡raiÅ¡kingos kilpos, slėniams – statūs Å¡laitai su unikaliomis atodangomis. Europos mastu ypač vertinga Papilės atodanga, kurioje atidengti Juros periodo suakmenėjusios faunos kompleksai, buvę žemės pavirÅ¡iuje prieÅ¡ 155-130 milijonų metų. Tai unikalus geologinis paminklas. Papilės atodanga su Juros periodo uolienomis unikali ne tik Baltijos regione. Ji turi didelę pasaulinę mokslinę reikÅ¡mę. Tai seniausiai (nuo 1825 m.) tiriamas, didžiausio mokslininkų dėmesio sulaukęs geologinis objektas Lietuvoje.
      Svarbiausios kultūros paveldo vertybės parko teritorijoje – Papilės I ir II bei Gyvolių piliakalniai, daug senkapių. Įspūdingai atrodo bažnyčios, keturi vandens malūnai, iÅ¡ kurių įspūdingiausias – Augustaičių – yra veikiantis. ViekÅ¡nių kapinėse gausu 18-19 a. lietinių ir kaltinių kryžių. DaubiÅ¡kių ir Pavirvytės dvarai – su iÅ¡likusiais tradicinės medinės architektūros pastatais ir parkais. RamoniÅ¡kės kaime stovi koplytstulpis garsiam režisieriui Juozui Miltiniui atminti. 
      Istorija ir architektūra iÅ¡siskiria Papilė ir ViekÅ¡niai. Papilėje paskutines savo gyvenimo dienas leido lietuvių tautos žadintojas, istorikas ir raÅ¡ytojas Simonas Daukantas. Jis čia ir palaidotas, Papilėje stovi jam atminti skirtas paminklas. ViekÅ¡niuose žymiems Lietuvos visuomenės ir mokslo veikėjams Mykolui, Vaclovui ir Viktorui BiržiÅ¡koms ir jų Å¡eimai pastatytas paminklas.
      
Jono Kinčino nuotr. Turgus ViekÅ¡niuose XX a. 4 deÅ¡.      Jono Kinčino ir Sigito Kazlausko fotografijų paroda ,,ViekÅ¡niai – miestelis prie Ventos“

 

      Apie autorius

 

      Jonas Kinčinas (1900-1964) ViekÅ¡niuose, Dariaus ir Girėno gatvėje gyvenęs laikrodininkas ir fotografas. Jonas Kinčinas buvo pirmasis ViekÅ¡nių miestelio fotografas. J. Kinčinas – vienas iÅ¡kiliausių Žemaitijos ir visos Lietuvos  fotografijos pirmeivių. Tūkstančiai jo fotografijų pasklidę po žmones. Gyva vaizdinė atmintis mena gyvenusius žmones, senuosius ViekÅ¡nius.
      Jonas Kinčinas – įvairiapusė, gaivaliÅ¡kos veiklos, plačių interesų asmenybė. ViekÅ¡niuose jį vertino ir kaip gabų laikrodininką. Jonas mėgo vaidinti dramos mylėtojų būrelyje, prisimenamas jo suvaidintas Tadas Blinda.  Kas ViekÅ¡niuose norėjo pasivažinėti dviračiu, tas sukdavo į J. Kinčino nuomos punktą. Buvo įsigijęs atlasų, domėjosi medicina, mokėjo rusų ir vokiečių kalbas. Fotografijos reikalais vykdavo į Vokietiją.
      Kelią į fotografiją skynėsi pats. Nebėra ViekÅ¡niuose fotografo nuomoto namo, jo kieme pastatytos, apylinkėse plačiai garsios fotoateljė. Tai buvo įprasta aniems laikams studija su dekoracijomis, apÅ¡vietimu, pintu staleliu ir krėslais. Jonas Kinčinas dirbo ne tik savo studijoje, fotografavo Virvytės slėnius, Å¡ventes, reikÅ¡mingus miestelio įvykius, buitį.
Po karo fotografo veikla nutrūko, fotografavo retai, nebent dokumentams.

 

      Sigitas Kazlauskas gimė 1968 m. Žemaičių Kalvarijoje. Mokėsi Žemaičių Kalvarijos vidurinėje mokykloje. 1987 m. baigė RokiÅ¡kio kultūros mokyklą, įsigijo kino-fotobūrelių vadovo specialybę. RokiÅ¡kio kultūros mokykloje liko dirbti dėstytoju. 1991 m. grįžo į gimtą Žemaitiją, Mažeikius. 1991-1994 m. dirbo Naftininkų kultūros namų fotostudijos vadovu. 1995 m. įkūrė savo prekybos ir paslaugų įmonę. Nuo 2001 m. apsigyveno ViekÅ¡nių miestelyje.
      Fotografuoti pradėjo nuo 1981 m. Sigito Kazlausko fotografijose – peizažai, žmonės, gimtoji Žemaičių Kalvarija, Å arnelė… Menininkas įvairiuose Lietuvos miestuose (Mažeikiuose, Ignalinoje, Kaune, TelÅ¡iuose, Klaipėdoje, Plungėje, ViekÅ¡niuose, Plateliuose, Žemaičių Kalvarijoje) yra surengęs ne vieną autorinę parodą, dalyvavo pasaulio žemaičių dailės, kitose parodose.

 

      Rūta Kučinskaitė. Vakaro etiudas, 2009Rūtos Kučinskaitės tapybos paroda

 

      Rūta Kučinskaitė gimė 1970 m.  Kaune. 1981-1988 m mokėsi Kauno J. Naujalio vidurinėje  meno mokyklos Dailės skyriuje. 1985-1988 m. lankė Kauno moksleivių  fotografijos meno klubą prie Lietuvos fotografijos meno draugijos. 1989-1996 m. studijavavo Vilniaus dailės akademijos Vaizduojamojo meno fakultete, kur įgijo dailininko tapytojo kvalifikaciją. Nuo 2012 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė.
      Gyvena  Žemaitijoje, augina Ausėją, Vakarį ir Milvydę.
      Dirba ViekÅ¡nių Vinco DeniuÅ¡io meno mokykloje dailės mokytoja.

 

      Grupinės ir personalinės parodos
      LIETUVOJE:
      UŽSIENYJE:

     Rūtos Kučinskaitės darbai bažnyčiose:

PranciÅ¡kus Veisas su Užgavėnių kaukėmis. 2007 m. A.Kuprelytės nuotr.      PraciÅ¡kaus Veiso drožinių paroda
 
      PranciÅ¡kus Veisas gimė 1937 m. gegužės 21 d. Prialgavoje, Skuodo r. Baigęs vidurinę mokyklą, įgijo statybininko specialybę. Papilės tarybiname ūkyje dirbo statybos darbų vykdytoju. Jaunystėje pradėjo drožti ličynas (kaukes), eidavo su kaimo vyrais ,,žydais“ per Užgavėnes. Labai patiko Užgavėnės, su žmona Danute ir bendraminčiais organizuodavo Užgavėnių ,,žydų“ kompanijas Papilėje. IÅ¡ medžio drožė ne tik Užgavėnių ličynas, bet ir Å¡ventuosius, monumentalias skulptūras. Buvo Tautodailininkų sąjungos narys. Savo darbus eksponavo Akmenėje, TelÅ¡iuose, Vilniuje, Å iauliuose, Papilėje, Plateliuose ir kt. Plateliuose ne kartą dalyvavo Žemaitijos Užgavėnių kaukių parodoje-konkurse, pelnė apdovanojimų. Žemaitijos nacionalinis parko Užgavėnių ekspozicijoje yra 27 menininko Užgavėnių kaukės, Užgavėnių Å¡ventės ir  Užgavėnių vado maketai.

       PranciÅ¡kus Veisas mirė 2009 m., palaidotas Papilės kapinėse.

 

Žemaitijos nacionalinio parko inf.

 
  
                

 
 

 

 

Įvertinkite naujieną

Visi komentarai
Komentarų nėra
This site is registered on wpml.org as a development site.