Sausio 27 d. Tukumo muziejaus Dailės galerijoje „Durvis“ atidaryta paroda „Baltiškos kultūros ženklai mene“, parengta iš Žemaičių dailės muziejaus dailės rinkinių. Tai graži kultūrinė latvių iniciatyva, pasitinkant Baltijos šalių valstybių atkūrimo šimtmetį. Idėja Latvijai, Lietuvai ir Estijai apsikeisti parodomis tapo kūnu. Lietuva pirmoji pasitinka šį jubiliejų ir yra vyriausia iš trijų Baltijos sesių – valstybingumo istorija kuriama daugiau nei tūkstantį metų. Todėl garbė dalytis kultūrinėmis gėrybėmis atiteko pirmajai.
Šioje parodoje eksponuojama dešimties iškilių žemaičių menininkų kūryba. Tai išeivijoje ir Lietuvoje kūrusių dailininkų Vytauto Igno, Telesforo Valiaus, Alfonso Dargio, Algimanto Švažo, Alfonso Čepausko įkvepiantys, liaudies meno tradicija sekantys, gilią istoriją pasakojantys grafikos lakštai. Parodoje sodriai „išplaukia“ Igno Budrio akvarelė su įstabiu Žemaitijos kraštovaizdžiu – kalnų kalneliais, varpinėmis ar spalvingais Užgavėnių personažais, o jai atliepia ir rimties suteikia Vlado Lisaičio triptikas „Mindaugas – valstybės pamatai. Vytautas – valstybės galybė“.
Latvių parodos lankytojus ypač sužavėjo medžio meistrų skulptūros: juos užbūrė talentingų drožėjų Vytauto Ulevičiaus, Justino Jonušo ir Antano Vaškio išmoninga medžio karalija.
Įvairialypę parodą sujungė bendra tema – tai baltiškos pasaulėjautos atspindžiai ir liaudies meno tradicijų tąsa mene.
Parodą atidarė Tukumo muziejaus direktorė Agrita Ozola: nuskambėjus „Baltijos kelio“ himnui „Bunda jau Baltija“, pakvietė parodos lankytojus susikibti rankomis ir prisiminti tą kelią, kuriuo atėjome į laisvę, ir kartu džiaugtis galimybe dabar gyventi su šia esmine tautos vertybe.
Padėkos ir sveikinimo žodį tarė Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja Jolanta Skurdauskienė. Parodą pristatė šių eilučių autorė.
Paroda – tai sutelkto bendradarbiavimo tarp dviejų Baltijos valstybių – Lietuvos ir Latvijos – vaisius. Tikimės, kad Žemaičių dailės muziejaus erdvėse lankytojai greitai galės grožėtis latvių menininkų darbais.