Atsitinka taip, kad, parodoms pasibaigus, kūriniai sugrįžta į savo namus – į dirbtuves, kur jie ir buvo gimę… Jų buvimas ankštose dirbtuvėse, juo labiau jeigu kūrinių gausu, sukelia nepatogumų autoriui. O ir patys kūriniai jaučiasi nejaukiai, būdami be naudos – juos užgraužia sąžinė dėl tinginystės, nes kūrinio paskirtis – puikuotis gražiuose rūmuose, parodose žavėti žiūrovą.
Taigi, padėtis apgailėtina gulint supakuotiems tamsoje. Bet kartais nušvinta proga sublizgėti ekspozicijoje ir džiuginti smalsų meno mylėtoją. Kaip ir šį kartą, kai jų autoriai – Zita ir Romualdas Inčirauskai – buvo pakviesti į didžiuosius Plungės Oginskių rūmus pristatyti savo pastarojo laiko kūrybą.
Parodos projektas tarytum tęstinis, nes analogiškas yra vykęs dar 2016 metais Šv. Jono gatvės galerijoje, Vilniuje, ir vadinosi „Iš garažo“. Tuomet į parodą darbus vežė tik Romualdas. Šioje parodoje „Iš namų“ darbus atvežė abu: eksponuojama Zitos Inčirauskienės tekstilė bei tekstilinė instaliacija „Asmeniškumai“ ir Romualdo Inčirausko mažųjų metalo formų skulptūra ir projektas „Tarytum juvelyrika“.
ŽDM inf. |