Kitoje Platelių ežero pusėje, Dirvonėje, gyveno ir kūrė arba leido vasaras vienos giminės kelių kartų moterys. Parodoje pristatomi Aldonos Nausėdienės akvarelės, Jadvygos Dirvianskienės rankdarbiai ir piešiniai, Nijolės Dirvianskytės, Kristinos Gudonytės-Dūdienės, Vidos Gudonienės, Eglės Noreikienės tapybos darbai.
***
Apie parodos autores
Po visų Sibiro išbandymų, 1956 m., Aldona Nausėdienė įsikūrė tėvo Stepono Dirvianskio sodyboje, prie Platelių ežero. Tai buvo jos paskutinė užuovėja: čia buvo ramu, jokios politikos, apsilankydavo seni ir nauji draugai. Gydytojos Natės Filipovienės paskatinta, Aldona pradėjo tapyti gėles, peizažus, jaukius gamtos vaizdelius. Žymaus akvarelisto Igno Budrio įkvėpta, liejo subtilias akvareles. Dalyvavimas pirmose liaudies meno parodose Plungėje pažadino norą dar labiau tobulėti.
Nuo 1958 m. čia vasarodavo ir Aldonos tėvo brolis Vytautas Dirvianskis su šeima. Jadvyga Dirvianskienė atsinešė jaunystės pomėgį piešti, megzti, kurti dekoratyvinius nėrinius. Po staigios Aldonos mirties 1970 m., Jadvyga Dirvianskienė sutvarkė Aldonos darbelius ir suruošė pirmą parodėlę mažojo namuko verandoje. Dirvonėje, tuo metu jau vadinamoje Pakalniškyne, pradėjo lankytis turistai, kuriuos atplukdydavo „Gervazas“ – laivas, atplaukiantis į vieną iš pusiasalio įlankėlių.
Po keleto metų darbščioji Jadvyga jau pati dalyvavo liaudies meno parodose, įstojo į liaudies meno draugiją (1972 m.) ir tapo žymia tautodailininke. (1975 m. – pirmoji personalinė, o 1980 m. – ketvirtoji, jubiliejinė, paroda). Taip prabėgo 20 intensyvios kūrybos metų; kūrybos, visais atžvilgiais savitos, aklai nekartojančios tradicinių menų: spalvotais pieštukais piešti peizažai, dekoratyvinės kompozicijos, nertos vašeliu, sieniniai kilimai.
Artimų gamtai arba stilizuotų spalvų darbai atlikti kruopščia ir išradinga technika, kurios subtilybėmis autorė dosniai dalijosi su parodų lankytojais. Didžiulio pasisekimo sulaukė 1987 m. pasirodžiusi Jadvygos Dirvianskienės knyga „Dekoratyviniai nėriniai“; rusų kalba ši knyga pasirodė jau po autorės mirties 1997 m.
Jau tris dešimtmečius jaunesnioji Jadvygos dukra Nijolė Dirvianskytė tęsia šeimos tradicijas savaip – ji naiviojo meno atstovė. Pirmąsias pamokas gavusi Rimo Bičiūno studijoje „Paletė“, Nijolė, būdama gamtos mokslų daktare, drąsiai kuria harmoningą, pilną stebuklų, vaikiškos pasaulėjautos visatą. Daugiaplaniai šio pasaulio elementai ištapyti su meile, sodriomis spalvomis. Išraiškingi žemaičiai, Užgavėnių dvasia, sodybos, vaikai, paukščiai, įvairūs gyvūlėliai, gėlės – pasaulio dalelės, radusios vietą ne tik paveiksluose, bet ir knygoje „Nijolė Dirvianskytė“ (2012 m.). Nijolės darbai ne kartą įvertinti premijomis.
Kristina Gudonytė-Dūdienė, Jadvygos Dirvianskienės anūkė, baigusi VDA, keturių vaikų mama. Beveik visas laisvas savo minutes, kurių nėra daug, skiria tapybai. Jos drobės šviesios, etiudiškos. Pastelinėmis spalvomis ir lengvais potepiais ji kuria nuotaikas. Jai nereikia buitiškai ištapytų detalių, todėl žiūrovo fantazijai atsiveria begalinė erdvė.
Tapo ir kita Jadvygos anūkė – Eglė.
Platelių ežero pakrantėje visi semiasi įkvėpimo. Čia atostogauja daug žadanti proanūkių karta…
O šį tekstą parašė Vida Gudonienė, Kristinos ir Eglės mama,Vilniaus pedagoginio universiteto rusų literatūros dėstytoja, kuri kartais taip pat negali atsispirti norui sukurti kažką gražaus.
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija
Plungės viešoji biblioteka