Prasidėjęs šildymo sezonas ne tik sušildė Plungės rajono gyvenamąsias, darbo ir poilsio erdves, bet ir neigiamai atsiliepė miesto oro kokybei. Savo namus šildome į vairiai – centralizuotai, dujomis, elektra, kietuoju kuru, taip prisidėdami prie oro taršos didėjimo mieste.
Oro užterštumas antropogeninės kilmės teršalais priklauso ne tik nuo išmetimų dydžio, bet ir nuo to, ar jie kaupiasi išmetimo vietose, ar išsisklaido didesnėje erdvėje, todėl meteorologinės sąlygos turi didelę į taką oro kokybei miestuose ir pramonės centruose. Silpnas vėjas, rūkas, dulksna, temperatūros inversija, esant ramiems, giedriems orams, sudaro palankias sąlygas teršalams kauptis pažemio oro sluoksnyje, ir oro užterštumas gali gerokai padidėti. Tokios sąlygos susidaro, kai orus lemia anticiklonas, mažo gradiento slėgio laukas, vyrauja ramūs, be vėjo ir be kritulių orai. Be to, mažesniuose pramonės centruose, kur oro kokybei didelę į taką daro vieno stambaus teršėjo išmetimai, teršalų koncentracija gali padidėti ir pučiant tos krypties vėjui, kuris teršalus neša nuo gamyklos link miesto. Žiemą nemažą į taką oro kokybei daro oro temperatūra, nes, spaudžiant šalčiams, padidėja šiluminės energijos poreikis, o ją gaminant padidėja oro tarša.
Kai orus lemia žemo atmosferos slėgio sūkuriai – ciklonai, – vyrauja palankios sąlygos teršalams išsisklaidyti dėl dažnos orų kaitos, stipresnio vėjo, gausesnio lietaus arba sniego, kurie greitai išsklaido arba išplauna, nusodina kenksmingas priemaišas.
Pagrindinės KD10 koncentracijos viršijimo priežastys yra nevalytos miesto teritorijos, nesužaliavę želdiniai, žiemos metu – intensyvus kūrenimas, nepalankios sklaidai meteorologinės sąlygos, statybos. Pastebėta, kad aplinkos oro tarša, ypač kietosiomis dalelėmis, paprastai padidėja šaltą žiemą, kai daugiau kūrenama ir vyrauja silpnas, nepalankus teršalams sklaidytis vėjas, ir pavasarį , nutirpus sniegui ir išdžiūvus neišvalytose gatvėse susikaupusiam purvui.
Dėl pavojaus žmonių sveikatai ir kenksmingumo aplinkai draudžiama deginti plastikinius maišelius, plastikinę tarą, cheminėmis medžiagomis užterštas pakuotes, drabužius, avalynę, į vairiomis cheminėmis medžiagomis apdirbtą medieną, medžio drožlių plokštes ir kt. atliekas.
Primename, kad gyventojams deginti atliekas draudžia Aplinkos oro apsaugos į statymas. Už neleistiną atliekų deginimą gresia administracinė atsakomybė. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 83 straipsnį „Atmosferos apsaugos reikalavimų pažeidimas deginant atliekas“, gyventojams bus taikomos nuo 100 iki 200 litų baudos, pareigūnams – nuo 200 iki 400 litų.
Deginant nerūšiuotas buitines atliekas namų krosnyse, kenkiama pačių ir kaimynų sveikatai. Gyventojai turėtų neužmiršti, kad ypatingai pavojinga deginti plastikinę tarą, gumą, užterštą (pvz., impregnuotą) medieną, senus baldus ir cheminėmis medžiagomis užterštus audinius ar pakuotes. Reikėtų atkreipti dėmesį į būtiną kasmetinį kaminų valymą.
Atliekas deginti buitiniu būdu labai pavojinga dar ir dėl to, kad nepasiekiamas visiškas degimas, susidaro ir į aplinkos orą patenka ypač didelės kenksmingų medžiagų koncentracijos. Tai ne tik į prastiniai degimo produktai – sieros, anglies ir azoto oksidai, – bet ir ypatingai žmogaus organizmui kenksmingi kancerogenai – dioksinai ir furanai. Kadangi namų kaminai nėra aukšti, kenksmingos medžiagos neišsisklaido, o kaupiasi to paties ir kaimyninio namo kieme, sode, dirvoje, tvenkinyje. Rekomenduojama būtinai kasmet patikrinti namo šildymo į renginius – krosnis, židinius – į vertinti savo būsto ventiliacinės sistemos efektyvumą.
Taigi, ar kvėpuosime švaresniu miesto oru, priklauso tik nuo mūsų pačių.
Jūratė Bitarytė,
Plungės rajono savivaldybės administracijos
Vietos ūkio ir turto skyriaus vyr. specialistė