Orientacija į rezultatus – efektyvesnės investicijos. Lietuvos savivaldybių specialistų vizitas Europos Sąjungos institucijose Briuselyje

2013-12-04

 

           2013 m. lapkričio 27-29 dienomis Lietuvos savivaldybių strateginio planavimo ir investicijų specialistai lankėsi Europos Sąjungos institucijose Briuselyje (Belgijos Karalystė), kur vykusiuose susitikimuose aptarė naujojo Europos Sąjungos 2014-2020 metų programavimo laikotarpio iššūkius. Vykti į trečiąjį šiais metais Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) inicijuotą ir Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje organizuotą seminarą buvo atrinktas 21 specialistas iš skirtingų Lietuvos savivaldybių. Iš Plungės rajono savivaldybės renginyje dalyvavo Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Jonušienė. Seminaro dalyviai klausėsi Europos Komisijos, Europos Parlamento, Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje atstovų pranešimų, susitiko su Europos Komisijos nario Algirdo Šemetos kabineto vadovu Kęstučiu Sadausku bei aplankė Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovybę Briuselyje.

Tikslinės investicijos

           Svarbiausias 2014-2020 metais numatomų Europos Sąjungos investicijų tikslas – investicijos turi būti paskirstomos tose srityse, kurios labiausiai atsilieka; jos turi būti tikslingai nukreiptos į plėtros projektus, siekiančius spręsti ekonomikos, aplinkos apsaugos, klimato kaitos, demografinius ir socialinius iššūkius. Savo ruožtu, Europos Sąjungos institucijose siekiama užtikrinti, kad  rengiami strateginiai dokumentai bus tinkamas pagrindas efektyvioms investicijoms.

           Pagrindiniai iššūkiai Lietuvai 2014-2020 metais:

  • silpna mokslinių tyrimų ir inovacijų sistema;
  • nepakankamas mažų ir vidutinių įmonių konkurencingumas;
  • nepakankamai išvystyta infrastruktūra;
  • menkas dalyvaujančiųjų darbo rinkoje aktyvumas ir aukštas nedarbo lygis;
  • nepakankamai efektyvus išteklių naudojimas.

Kaimo plėtros politika

           Europos Sąjungoje yra 13,7 mln. ūkių, 70 proc. iš jų mažesni nei 5 ha. Dirbantieji žemės ūkio srityje sudaro 7,7 proc. visų dirbančiųjų ES. Naujajame programavimo laikotarpyje Lietuvai numatytas didesnis nei 2013 m. tiesioginių išmokų vokas. 1991 m. Europos Sąjungos lėšos, skiriamos tiesioginių išmokų būdu,  sudarė 10 proc., o 2011 metais – net 71 proc. visų skiriamų lėšų. Atitinkamai, kaimo plėtrai 1991 m. nebuvo skiriama lėšų, o 2011 metais 21 proc. lėšų skirta būtent šiai sričiai stiprinti. Net 90 proc. ES lėšų 1991 m. buvo skiriama rinkos reguliavimo priemonėms, o 2011 m. – jau tik 8 proc.

           Naujajame programavimo laikotarpyje siūloma sėkmingai taikytą „Leader“ metodą taikyti ir miestuose – kurti vietos veiklos gupes ir įgyvendinti projektus, finansuojamus iš Europos socialinio fondo. Numatoma, kad ne mažiau 30 proc. Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšų turės būti skiriama klimato kaitos bei žemės ir kraštovaizdžio gerinimo priemonėms (agro-aplinkosaugai, ekologiniam ūkininkavimui, mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms ir kt.) ir ne mažiau 5 proc. lėšų turės būti įsisavinta „Leader“ metodu.

„Esame skaidrūs ir vieši“

           Susitikime su eurokomisaro Algirdo Šemetos kabineto vadovu Kęstučiu Sadausku Lietuvos savivaldybių atstovai buvo supažindinti su Europos Komisijos darbu, personalu ir jo išlaikymo kaštais. Iš milijardinio Europos Sąjungos biudžeto 7 proc. skiriama administravimo funkcijoms vykdyti, iš jų 3,5 proc. tenka Europos Komisijos darbui užtikrinti. Didžiausia dalis lėšų skiriama dokumentų tekstų vertimui ir redagavimui, nes priimti Europos Sąjungos dokumentai verčiami į 24 oficialias Europos Sąjungos kalbas. Europos Komisijoje dirba apie 250 lietuvių, iš jų apie 80 – vertėjų.

           Anot Kęstučio Sadausko, priimant sprendimus Europos Komisija vadovaujasi „europiniu interesu“. Čia darbuotojams taikomos aukštos etikos taisyklės, galioja pagrindinė taisyklė – jei abejoji, vadinasi „ne“.

Lietuvos savivaldos klausimai

           Lietuvos savivaldybių asociacijos  atstovybėje Briuselyje pasitiko Indrė Venskūnaitė da Silva Lemos, kuri supažindino su savivaldos interesų atstovavimo Europos Sąjungos lygmeniu galimybėmis, ES Regionų komiteto Lietuvos delegacijos veikla. LSA atstovybės darbuotojai Briuselyje dirba tam, kad informuotų Lietuvos savivaldybes apie teisėkūros iniciatyvas Europos Sąjungoje, ES paramos galimybes, padėtų susirasti partnerius ES finansuojamiems projektams įgyvendinti. Glaudaus bendradarbiavimo su LSA atstovais Briuselyje dėka Plungės rajono savivaldybės administracija yra užmezgusi partnerystės ryšius su partneriais iš Martano (Italija), Pyrgos (Kipras) ir įgyvendinusi keletą tarptautinių projektų.

           Lietuvos savivaldybių administracijų specialistų, dirbančių strateginio planavimo ir investicijų srityse, susitikimai su Europos Sąjungos institucijų darbuotojais, dirbančiais Briuselyje, suteikė galimybę įsitikinti, kad Europos Sąjungą vienija ir bendri projektai, siekiant valstybėms narėms bendrų tikslų, o kryptingai planuojamos investicijos ir orientacija į rezultatą lemia efektyvesnes investicijas.

 

Informaciją parengė
Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus
vyr. specialistė Rasa Jonušienė

Nuotraukos – Vaidos Babrauskienės ir Linos Bareikienės


Įvertinkite naujieną

Visi komentarai
Komentarų nėra
This site is registered on wpml.org as a development site.