Nacionalinių veislių – žemaitukų žirgų ir lietuvių skalikų – pristatymas. 25 km jojimo žemaitukais varžybos Kunigaikščių Oginskių pereinamajai taurei laimėti. Regioninė lietuvių skalikų paroda.

Nacionalinių veislių – žemaitukų žirgų ir lietuvių skalikų – pristatymas

25 km jojimo žemaitukais varžybos Kunigaikščių Oginskių pereinamajai taurei laimėti

Regioninė lietuvių skalikų paroda

Nacionalines veisles – žemaitukus ir lietuvių skalikus – pristatantis renginys vyksta jau septintą kartą. Jo tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į mūsų tautos istorinį ir kultūrinį paveldą. Abi šios gyvūnų veislės XIX – XX a. buvo atsidūrusios ties išnykimo riba. Daugelio žmonių pastangų, pasiaukojimo ir darbo dėka jos išliko, gyvuoja ir garsina Lietuvą jau XXI amžiuje.

Šiuo renginiu siekiama:

–  pagerbti kunigaikščių Oginskių atminimą ir jų indėlį, atkuriant žemaitukų veislės žirgus;

–  skatinti žemaitukų augintojus;

–  populiarinti žemaitukus ir lietuvių skalikus tarp Lietuvos gyventojų;

–  Lietuvių skalikų paroda siekiama tobulinti ir populiarinti vienintelę nacionalinę šunų veislę.

Kunigaikščių Oginskių pereinamoji taurė  įsteigta 2007 m., pažymint ŽAAA (Žmaitukų arklių augintojų asociacijos) 10-ies metų jubiliejų. Kunigaikščiai Oginskiai – Irenėjus ir  jo sūnūs Bogdanas, gyvenę Rietave, bei Mykolas, gyvenęs Plungėje – įdėjo daug pastangų benykstantiems žemaitukams atgaivinti, populiarinti ir siekti, kad žmonės juos augintų. „Jei su žemaitukais lietuviai laimėjo tiek mūšių, tai negalime leisti jiems išnykti,“- taip sakė Oginskiai.

2007 ir 2008 m. šios varžybos vyko Klaipėdos r. Rudaičių kaime. 2009 ir 2010 m. dėl taurės buvo varžomasi  Plungės rajone – tose vietose, kurios tiesiogiai susijusios su kunigaikščių Oginskių gyvenimu ir jų puoselėjamais žemaitukais. 2011 ir 2012 m. žemaitukų varžybomis džiaugėsi Telšių rajono Žarėnų apylinkių gyventojai.

Kunigaikščių Oginskių taurė – pereinamoji,  perduodama laimėjusio varžybas žemaitukų veislės žirgo savininkui. Taurės laimėtojai:

• 2007 m.- Austėja Gendvilaitė , žirgas Kruizas (savininkas V. Gendvilas, Plungės r.).
• 2008 m.- Vidmantas Gendvilas, žirgas Kruizas (savininkas V. Gendvilas, Plungės r.).
• 2009 m.- Paulina Jurčiukonytė, žirgas Aisetas (savininkas V. Kūlokas, Kauno r.).
• 2010 m.- Neringa Kūlokaitė, žirgas Tinklas (savininkas V. Kūlokas, Kauno r.).
• 2011 m.- Martynas Bučnius, žirgas Keklys (savininkas V. Digaitis, Šilalės r.).
• 2012 m.- Viktorija Mickevičiūtė, žirgas Tekontis (savininkas V. Ribačevskas, Plungės r.).

Šių metų varžybų trasos ilgis – 25 km (2 ratai po 12,5 km). Trasa tęsiasi per  Nausodžio  seniūnijos Gondingos, Prūsalių, Varkalių, Noriškių, Kaušėnų kaimus. Simboliška, kad varžybų startas ir finišas – Gondingos piliakalnyje, kurio vardo užrašymo istoriniuose šaltiniuose 760-ąsias metines šiemet minime.

Raiteliams teks joti vaizdingomis Gondingos kraštovaizdžio draustinio vietomis. Trasa vingiuoja daugiausia palei Babrungo upę, ir net 12 kartų prireiks kirsti Babrungą, įveikti statokus pakilimus ir nusileidimus. Šis maršrutas reikalauja gero raitelio ir žirgo paruošimo bei meistriškumo. Žymesni trasos objektai: Gondingos HE,  Gondingos ir Varkalių piliakalniai.

    Žemaitukai

Žemaitukai –  etninė Lietuvos arklių veislė, viena seniausių Europoje, žinoma nuo VI-VII amžiaus. Labiausiai žemaitukai išgarsėjo XIII-XIV amžiuje, vykstant karams su kryžiuočiais. Tuo metu jie buvo laikomi  vienais geriausių pasaulyje koviniais žirgais. Būtent žemaitukai – nedideli, ištvermingi, stiprių kojų, judrūs ir manevringi žirgai –  padėjo žemaičiams ir lietuviams laimėti žymiuosius Saulės, Durbės ir Žalgirio mūšius.

Žemaitukų išskirtinės ypatybės: nedidelė galva, gerai išvystyta priekinė korpuso dalis, stiprus ir gražiai išlenktas kaklas, jie neišrankūs pašarams ir atsparūs ligoms. Žmogui tarnaudavo iki 30 metų. Per dieną galėdavo ir tebegali  įveikti 80 -100 km.

Istorijos bėgyje žemaitukams teko patirti daug išbandymų, jie 2 kartus buvo atsidūrę ties išlikimo riba – XIX ir XX amžiuje. 1994 m.  Lietuvoje bebuvo likę tik 40 šios veislės žirgų. 1997 m.  įsteigta Žemaitukų arklių augintojų asociacija ėmėsi veislės išsaugojimo darbų.  Šiuo metu Lietuvoje yra apie 330 suaugusių žemaitukų, kurie  auginami žirgynuose ir privačiuose ūkiuose. Žemaitukų augintojai tvirtina, kad, susidomėję šiais žirgais, be jų savo gyvenimo nebeįsivaizduoja. Žemaitukai – nepakeičiami šeimos arkliai: jie tinkami pramogoms ir darbui, jais gali joti vaikai ir suaugusieji, ypač puikūs pasijodinėjimui gamtoje; tai- saugūs žirgai.

Savo unikalumą žemaitukai patvirtino  2010 m. kelionėje iki Juodosios jūros „2000 km istorijos“, 2011 m.- 1000 km „Meilės žygyje valdovų keliu“  į Krokuvą ir neįtikėtinoje Vaidoto Digaičio ir dviejų žemaitukų – Keklio ir Kredo- kelionėje aplink Baltijos jūrą, kurioje per pusę metų buvo įveikta apie 6000 km.    

Žemaitukų pavadinimas kilo nuo Žemaitijos vardo. Jie dar buvo vadinami „Žemaičių arkliais“. Vardas įpareigoja saugoti, populiarinti ir didžiuotis šiuo mūsų krašto palikimu. Nes arklių veislių, pavadintų tautos vardu, pasaulyje nėra tiek daug. Žemaitukai – tarsi visos sudėtingos – kupinos kovų, kančių, pergalių ir atgimimų – Žemaitijos istorijos simbolis, mūsų tautos turtas, už kurį atsakingi  dabar jau esame mes.

Kultūros ir sporto skyriaus inf.