Nacionalinės jaunimo reikalų koordinatorių asociacijos valdybos nariai išreiškė nerimą dėl jaunimo politikos įgyvendinimo Lietuvoje

       Nacionalinės jaunimo reikalų koordinatorių asociacijos valdyba  (NJRKA) 2013 m. sausio 21 – 22 dienomis posėdžiavo Druskininkuose. Jos nariai susitiko su Lietuvos Respublikos Seimo nariais – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininke Kristina Miškiniene, Jaunimo ir sporto komisijos pirmininku Juru Požėla – bei Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriumi Mindaugu Kuliavu.

       Posėdžio pradžioje Asociacijos prezidentas Vidas Visockas kalbėjo apie dabartinę NJRKA vietą jaunimo politikos institucijų žemėlapyje, jos svarbą jaunimo politikos procesuose, įvykus rinkimams į Lietuvos Respublikos Seimą.

       Visi posėdyje dalyvavusieji NJRKA valdybos nariai išreiškė nuogastavimą dėl valstybės priskirtos funkcijos „Jaunimo teisių apsauga“ finansavimo. Nuo2008 m. šiai valstybės perduotai funkcijai įgyvendinti savivaldybėms yra skiriamas 20 proc. mažesnis finansavimas nei savivaldybių realus poreikis.

       Lėšų trūkumą savivaldybės sprendžia įvairiai: vykdydamos struktūrinius pokyčius, priskirdamos jaunimo politikos įgyvendinimo funkcijas įvairiems skyriams, kompensuodamos trūkumą iš savivaldybių biudžetų, priskirdamos jaunimo reikalų koordinatoriui papildomas funkcijas, nesusijusias su jaunimo politikos vykdymu, ar taupydamos lėšas nemokamų atostogų sąskaita.  Kai kuriose savivaldybėse vaiko teisių apsaugos skyriams yra priskirtos ir jaunimo teisių apsaugos funkcijos, nors šios sritys yra visiškai skirtingos. Akivaizdu, kad tokie sprendimo būdai daro neigiamą įtaką jaunimo politikos įgyvendinimo efektyvumui, jaunimo politikos principų įgyvendinimui. Visa tai blogina jaunimo padėtį savivaldybėje, nes nėra užtikrinamas nuolatinis jaunimo politikos įgyvendinimas.

       Posėdyje kalbėta ir apie Jaunimo politikos pagrindų įstatymo keitimą. Valdybos narys Ramūnas Keršys minėjo, kad NJRKA yra parengusi pasiūlymus ir pasiruošusi juos pateikti. Kol kas šiuo klausimu dirbama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Dabar yra iškilęs klausimas – ko siekiama, ar pakeisti tik kai kuriuos šio įstatymo punktus, ar keisti viską iš esmės. Ramūnas Keršys minėjo, kad šiuo metu Lietuvoje jaunimo politika yra „dėliojama“, deja, visai ne taip, kaip buvo numatyta ir kaip teoriškai buvo siekiama – integralios sistemos skalėje. Jaunimo politika yra tapusi viena iš socialinės politikos dalių ir ji apima gana siaurą sritį. Kitaip tariant, šiuolaikinė moderni jaunimo politika yra pakankamai centralizuota, o sukurtos integralumą turinčios užtikrinti jaunimo politikos struktūros neturi nei resursų, nei politinės galios.

       Ramūnas Keršys abejojo dėl jaunimo politikos efektyvumo, nes tas finansavimas, kuris skiriamas jaunimo politikos įgyvendinimo sričiai, tikrai  realiai neužtikrina deklaruojamo prioritetinio valstybės dėmesio jaunam žmogui. Pasak jo, jaunimo reikalų koordinatoriai yra pasirengę efektyviai įgyvendinti jaunimui skiriamas valstybės strategines programos priemones daugelyje jaunimui aktualių sričių, jei tokių būtų ir jei tos priemonės būtų vykdomos  regionuose.  O siekiant jaunimo politikos efektyvumo, būtini struktūriniai pokyčiai ir Jaunimo politikos pagrindų įstatymo peržiūrėjimas ir esmės.

             Akcijos „Darom 2013“ direktorius Karolis Sargūnas pristatė šių metų viziją. Skirtumas nuo ankstesnių akcijų tas, kad dalyviams reikės nufotografuoti vietą, kurią ketina sutvarkyti, ir po to vėl įamžinti tą pačią vietą – jau sutvarkytą. Nuotraukos turi būti įdėtos į http://www.mesdarom.lt/ interneto svetainę. Akcijos metu bus sodinami želdiniai. Nutarta, kad „Darom 2013“ organizatoriai ir Nacionalinė jaunimo reikalų koordinatorių asociacija taps partneriais.

       Kilus įtampai dėl valstybės priskirtos  funkcijos „Jaunimo teisių apsauga“ finansavimo, 2013 m. sausio 31 dieną buvo suorganizuotas susitikimas Lietuvos Respublikos Seime. Susitikime dalyvavo LR Seimo nariai Juras Požėla, Liutauras Kazlavickas ir Kristina Miškinienė, kuri yra ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė. Taip pat dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų ir jaunimo skyriaus vedėja Areta  Miškinienė bei  vyr. specialistė Justina Alsytė – Guogelienė, Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Jaunimo politikos plėtros ir programų įgyvendinimo skyriaus vedėja Kristina Dambrauskaitė. Nacionalinei jaunimo reikalų koordinatorių asociacijai atstovavo jos prezidentas Vidas Visockas ir valdybos nariai – Ramūnas Keršys, Lolita Vaitkevičienė.

       Savivaldybių jaunimo atstovai išreiškė susirūpinimą dėl problemų, kurios kyla, esant kelioms valstybės įstaigoms, atsakingoms už jų veiklą. Dėl susiklosčiusios situacijos neišvengiami nesutarimai dėl atlyginimų skaičiavimo, pareiginių funkcijų. Jie nėra išsprendžiami jau daug  laiko. NJRKA atstovai išreiškė susirūpinimą dėl teisės aktų, reglamentuojančių jaunimo politiką, bei teigė, jog, norint  padaryti pokyčių, situaciją privalu keisti iš esmės.

       Posėdyje dalyvavusieji atstovai pripažino, kad požiūris į jauną žmogų dažnai būna apsimestinis, o garsūs lozungai ir lieka tik lozungais. Dabartinė susidariusi situacija dėl jaunimo reikalų koordinatorių finansavimo tik dar kartą tai įrodo. Buvo pažadėta, kad ydinga praktika, kai lėšos valstybės priskirtai funkcijai ,,Jaunimo teisių apsauga“ vykdyti skiriamos nesivadovaujant  Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-131 ,,Dėl Valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti skirtų lėšų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta metodika (savivaldybėms yra skiriamas 20 proc. mažesnis finansavimas), bus išaiškinta.

       Susirinkusieji pritarė minčiai dažniau sėstis prie apskritojo stalo ir iš esmės spręsti susidariusias problemas.

Plungės rajono savivaldybės administracijos
jaunimo reikalų koordinatorė
Lolita Vaitkevičienė