Metų sprendimas: išrinkta gražiausia Lietuvos eglė
100 000 DELFI skaitytojų dvi savaites suko galvas, negalėdami nuspręsti, kuri šalies eglutė verčiausia gražiausios žaliaskarės vardo. Diskusijos netilo dėl Panevėžio, Kauno, Klaipėdos ir Kelmės eglių, o komentarų skiltyje virė aršios kovos, siekiant įrodyti, kodėl konkurento miesto eglė net negali vadintis egle. Tačiau sprendimas priimtas, ir gražiausia šių metų eglė išrinkta triuškinančiu skirtumu.
Šeštus metus iš eilės DELFI skaitytojai buvo vieningi ir gražiausia Lietuvos egle vėl išrinko Kauno miesto eglę. Šio konkurso balsavimas vyko delfi.lt portale (Facebook surinkti like neįskaičiuoti). Tiesa, rimto konkurento kauniečių meno kūrinys šiemet nesulaukė – antros vietos nugalėtoja iš Klaipėdos miesto atsiliko net 10 proc., tuo metu praėjusiais metais antroje vietoje likusi Mažeikių eglė iki paskutinės minutės „lipo ant kulnų“ laikinosios sostinės megztajai eglei ir iki pergalės jai pritrūko lygiai 3 proc.
Kauno eglė – drąsos simbolis
Šiųmetės „debesų“ eglės autorė – menininkė Jolanta Šmidtienė – sužinojusi apie griausmingą pergalę, neslėpė džiaugsmo, tačiau neatrodė ir per daug nustebusi. Moters teigimu, nugalėtojo miesto pozicijų Kaunas neužleido dėl originalaus požiūrio. „Papuošti eglutę yra paprasta, o čia eglutė pakyla į naują kategoriją – atsiranda įdomumo aspektas. Kauno eglutė jau tapo ne eglute, o tarsi simboliu, apie kurį kalbama jau nuo rudens – įdomu, ką Kaunas sugalvos šiemet? Toks klausimas tam tikra prasme įpareigoja – įpareigoja nustebinti“, – sako J. Šmidtienė, kuriai Kauno eglutė – daugiau nei paprasta žaliaskarė. „Viena vertus, gali pataikauti ir daryti eglutę – gražią, gražesnę, gražiausią. Arba gali kurti objektą, kuris pasako kažką daugiau. Tokia ir buvo Kauno „debesų“ eglės esmė“, – atviravo menininkė.
Jai eglutė – tai vizija, simbolis, o ne vien praktiškas, sukūrenamas dalykas. Lengviausio kelio tradiciškai papuošti eglutę atsisakiusi J. Šmidtienė siūlo nežiūrėti į viską taip paprastai. „Pabandykime tokiuose dalykuose, kaip debesys, akmenėliai ar vanduo, įžvelgti kažką daugiau, įžvelgti tai, ko norėtų pamatyti tavo širdis. Žiūrėdamas į dangų, pamatai širdį, veidą, namą, savo svajonių viziją, bet galima pamatyti ir eglutę“, – linkėjo moteris, kreipdamasi į tuos niurzglius, kurie vis rėkavo Kaune nematantys tikros eglės. Esą, jei neduria ir nekvepia, tai – ne eglė. Tiesa, DELFI primena, kad šiųmetė Kauno eglė skaitytojams buvo sukėlusi ir įtarimų – originalieji debesys, esą, galėjo būti nukopijuoti.
Paprašyta įvardyti kitų miestų egles, padariusias jai didelį įspūdį, ji paminėjo Klaipėdos bei mažesniųjų miestų numylėtinę – Kelmės eglę. J. Šmidtienė sakė, kad pirmoji puošta profesionaliai, o antroji – su meile. „Profesionalų puošimą matau Klaipėdoje. Visos kitos yra šablonas, standartas, kuris vieniems pavyko labiau, kitiems – mažiau. Tuo metu Klaipėdos eglė turėjo tematiką. Labai graži Kelmės eglutė, kurios viduje menininkas kūrė prakartėlę, o žaislus dekoravo visi Kelmės gyventojai. Tokia eglė iš tolo spindi šiluma ir pritraukia vien gerus žodžius“, – pastebėjo ji.
Lai kalba skaičiai
Kauno eglė surinko 32,5 proc. visų balsų (23846).
Antroje vietoje likusi Klaipėdos eglė sulaukė 22,7 proc. palaikymo (16671).
Trečiosios vietos nominacija įteikiama smarkiai atsilikusiai sostinės eglei, už kurią balsavo tik 8,5 proc. skaitytojų (6271).
Mažesniųjų miestų nugalėtoja – Kelmės eglė
Pasigedę rinkimuose savo eglės, parašais ir skundais DELFI redakciją užvertė mažesniųjų miestų gyventojai, tad buvo paskelbtas antrasis raundas – Gražiausia mažesniųjų Lietuvos miestų eglė. Čia didžiausio palaikymo sulaukė Kelmės eglė. Už šią žaliaskarę, prie kurios dizaino ir puošybos prisidėjo visas miestas, balsavo 29,2 proc. DELFI skaitytojų (10229).
Antrąja ir trečiąja vietomis dalijasi Plungės bei Palangos eglės, surinkusios atitinkamai 7764 ir 7419 balsų (22,2 proc. ir 21,2 proc.).
Dėkojame visiems balsavusiems!
Informacija parengta pagal portalo DELFI.LT korespondentės Giedrės Armalytės medžiagą