Meras susitiko su Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovais

2014-10-07

 

       Antradienį , rugsėjo 30 dieną, Plungės rajono savivaldybėje lankėsi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos viršininkas Arvydas Juršėnas ir Korupcijos prevencijos poskyrio viršininkas Leonas Barišauskas. Pareigūnų vizito tikslas, kaip jie patys juokavo, – ne uždėti kam nors antrankius, o susipažinti su naujaisiais Savivaldybės vadovais, pakalbėti apie korupcijos prevenciją ir kitais klausimais.

      Susitikime su STT pareigūnais dalyvavo meras Audrius Klišonis, vicemeras Mindaugas Jurčius, Savivaldybės administracijos direktorius Albertas Krauleidis bei Juridinio ir personalo administravimo skyriaus vedėjas Jonas Gasiūnas. Anot mero A. Klišonio, gerai, kad pareigūnai panoro susitikti, bendradarbiauti, keistis informacija, nes aiškumo ir skaidrumo Savivaldybės vadovų darbe niekada nebūna per daug. Jam pritarė L. Barišauskas, sakydamas, kad daug žmonių nepasitiki nei valdžia, nei pareigūnais, tad labai svarbu viešintis, dirbti atvirai ir tokiu būdu mažinti tą nepasitikėjimą.

      Kaip pasakojo STT Klaipėdos valdybos viršininkas, viena iš tarnybos veiklos krypčių – korupcijos prevencija, kita – baudžiamasis persekiojimas. „Kuo efektyvesnė antikorupcinė veikla, tuo mažiau darbo tenka atliekantiesiems baudžiamąjį persekiojimą. Gaila tik, kad korupcijos prevencija neretai būna tik formali“, – teigė A. Juršėnas.

      Pakalbėję bendromis temomis, pareigūnai ir valdžios atstovai ėmėsi konkretesnių klausimų. Vienas iš jų – viešieji pirkimai. Pasak mero A. Klišonio, ten, kur projektai, konkursai, lėšos, žmonėms iškart kyla į tarimų, kad kažkas kažką vagia, kažkas kažkam „nubyra“. Vykdant viešuosius pirkimus, tikimasi, kad projektus pavyks į gyvendinti greitai, „telpant“ į terminus, tačiau koją neretai kiša nepatenkintų konkursų dalyvių pretenzijos, skundai. „Tiems, kurie teikia pretenzijas, skundus, turėtų būti numatyta atsakomybė – tais atvejais, jei jie nepagrį sti. Pateiktas skundas pailgina projekto į gyvendinimo trukmę, ir tai neretai pakenkia viešajam interesui. Projektus trikdančios pretenzijos, sakyčiau, – savotiškas šantažas“, – dėstė Savivaldybės vadovas.
A. Juršėno manymu, yra atvejų, kai, konfrontuojant politinėms jėgoms, projektai tampa tarsi į kaitais: vieni siekia juos į gyvendinti, kiti kaišioja pagalius į ratus. Tokiais atvejais projektai trikdosi ne dėl realių kliūčių, o dėl tyčinio stabdymo. „Manau, į statymų leidėjai turėtų peržiūrėti viešųjų pirkimų sritį . Pritarčiau, kad norintieji dalyvauti konkursuose turėtų mokėti užstatus, o teikiantiesiems nepagrį stus skundus būtų numatytos nuobaudos“, – savo nuomonę išsakė valdybos viršininkas.

      A. Krauleidžio į sitikinimu, negerai ir tai, kad konkursus laimi projektų valdytojai, o ne vykdytojai: „Laimi į monės, turinčios vos penkis darbuotojus. Paskui jos samdo subrangovus, o kai bandome pasiaiškinti, pakontroliuoti, atsako, kad tai ne mūsų reikalai. Reikėtų, kad konkursuose dalyvautų tos į monės, kurios gali ne organizuoti, o į vykdyti projektus.“ Savivaldybės administracijos vadovui antrino A. Klišonis, sakydamas, kad ir Plungėje konkursus yra laimėjusios į monės, kuriose dirba direktorius ir keturi advokatai, kurių tikslas – laimėti konkursą, pasiimti pinigus ir organizuoti subrangą.

      Problema ir tai, kad konkursus laimėjusios į monės vėliau nesugeba laiku atlikti darbų. Joms trūksta darbuotojų, o esantieji skundžiasi, kad vėluoja atlyginimai arba kad jie tik minimalūs. „Mes norėtume „į sivesti saugiklį “, – kad konkurse galėtų dalyvauti tik tos į monės, kuriose mokami ne mažiausi, o bent jau vidutinio dydžio atlyginimai. Nes, jei algos minimalios, peršasi dvi išvados – arba papildomai mokama vokeliuose, arba darbuotojų kvalifikacija labai žema“, – kalbėjo A. Klišonis.

      Vicemero M. Jurčiaus tvirtinimu, ne pats geriausias dalykas yra ir tai, kad Savivaldybė privalo rinktis tą tiekėją, kurio prekės arba paslaugos – pigiausios. O pirkdama pigiausią variantą Savivaldybė gauna prasčiausios kokybės darbus, nepatikimas statybines medžiagas ir t. t. Bet juk tiekėjas viską turi pagrį sti sertifikatais, licencijomis? „Kas iš tų sertifikatų? Juk jie suteikiami ir 150 litų vertės radiatoriui, ir tam, kuris tekainuoja 50 litų. Bet jų kokybė juk skirtinga, ar ne?“ – retorinį klausimą uždavė A. Krauleidis. Visi Savivaldybės valdžios atstovai sakė, jog konkursuose būtų linkę rinktis ne pigiausią, o ekonominiu požiūriu efektyviausią pasiūlymą, bet jį būtų sunku apginti prieš Viešųjų pirkimų tarnybą.

      STT Klaipėdos valdybos atstovai dar domėjosi, ar Savivaldybei pavyko sutaupyti socialinėms reikmėms skirtų lėšų, kaip vietos valdžia vertina planus panaikinti PVM lengvatą šilumai, ką Savivaldybė gali pasiūlyti investuotojams. Kalbėta apie tai, kad Plungėje savo gamyklą norėtų atidaryti UAB „Vakarų medienos“ grupė, tačiau, kai mieste jau yra viena didelė į monė – „Vičiūnų“ į monių grupė, – iškyla problema,  ar naujai gamyklai nestigs kvalifikuotos darbo jėgos? Diskutuota ir apie tiesioginius mero rinkimus. A. Klišonio nuomone, ši naujovė turi vieną itin pozityvų aspektą – tikėtina, jog labai suaktyvins rinkėjus, balsuoti ateis ir tie, kurie iki šiol neidavo.

       Po susitikimo Savivaldybėje pareigūnai apsilankė Plungės rajono apylinkės teisme.

 

Informacija parengta pagal laikraščio  „Plungė“ korespondentės Linos Liūnienės medžiagą

Sauliaus Narkaus nuotr.


 

Įvertinkite naujieną

Visi komentarai
Komentarų nėra
This site is registered on wpml.org as a development site.