Mąstytojui J. Mikučiui – 95-eri
Gegužės 12 d. Žemaičių dailės muziejuje vyks vakaras, skirtas mąstytojo Justino Mikučio 95-erių metų jubiliejui paminėti.
Mąstytojas Justinas Mikutis gimė 1922 m. Plungės rajono Šateikių Rūdaičių kaimo ūkininkų Antano Mikučio ir Onos Benetytės šeimoje. Ūgtelėjęs mokėsi Gintališkės pradžios mokykloje, mokslus tęsė Kretingos pranciškonų gimnazijoje. Pabaigęs gimnaziją, metus mokytojavo Večių pradžios mokykloje (Skuodo valsčius).
1942 m. įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Filosofijos fakultetą studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros, bet, 1943 m. kovą VDU uždarius, grįžo į Žemaitiją. 1943 m. spalį pradėjo dirbti mokytoju Šiemulių mokykloje, Kulių valsčiuje, o gruodį perėjo į Grigaičių pradžios mokyklą (Platelių valsčius, dabartinis Plungės rajonas).
1945 m. gruodį buvo suimtas, neteisingai nuteistas pagal Rusijos SFSR baudžiamojo kodekso 58 straipsnį ir 1946 m. birželį ištremtas į Uchtos lagerį. Po penkerių metų perkeltas į Vorkutos lagerį Komijos Respublikoje. 1956 m. reabilituotas, grįžo į Vilnių, dirbo gamykloje vertėju, liftininku, pozuotoju Dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija).
J. Mikutis bendravo su daugeliu Lietuvos menininkų, mokslo žmonių, kuriems turėjo didžiulės įtakos. Vienas iš jų – žurnalistas, tapytojas Vaidotas Žukas, filosofą įamžinęs savo paveiksluose, piešiniuose, iki jo gyvenimo pabaigos palaikė su juo artimesnį ryšį.
J. Mikutis 1988 m. palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse. Amžinojo poilsio vietoje pastatytas jo bičiulio Viliaus Orvido iškaltas antkapinis paminklas „Nukryžiuotas Kristus“.
Žemaičių dailės muziejaus inf.
