LLRI: Plungės r. savivaldybė Lietuvos savivaldybių indekse užėmė 2 vietą iš 53 rajonų savivaldybių. Tarp miestų savivaldybių pirmauja Klaipėda, tarp rajonų – Kauno r..

2013 m. spalio 16 d., Vilnius: Plungės rajono savivaldybė, surinkusi 62,6 balo iš 100, Lietuvos savivaldybių indekse užėmė 2 vietą iš 53 rajonų savivaldybių. Iš 7-ių miestų savivaldybių geriausia skelbiamas Klaipėdos miestas, surinkęs 67,3 balo iš 100 galimų. Iš 53-ių ne miestų savivaldybių pirmoje vietoje  Kauno rajono savivaldybė (68,4).

Tai parodė kasmet Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) skelbiamas Lietuvos savivaldybių indeksas. Tyrimas vertina,  kiek savivaldybėse yra užtikrinama žmonių laisvė rinktis paslaugas ir jų teikėją bei patiems imtis veiklos. Taip pat – kaip efektyviai panaudojami iš mokesčių mokėtojų surinkti pinigai.

„Didžiausias pagerėjimas fiksuotas biudžeto ir turto valdymo srityse. Biudžeto srityje Plungės r. didžiausią teigiamą poveikį padarė biudžeto skolos proc. nuo pajamų sumažinimas 17 procentinių punktų. Sumažintas nenaudojamų pastatų plotas iki 0 kv. m lėmė geresnį turto valdymo srities įvertinimą. Teigiamą poveikį turėjo ir Savivaldybei priklausančių biudžetinių bei viešųjų įstaigų skaičiaus mažėjimas. Sveikatos srityje teigiamai įvertinta tai, kad visos pirminės sveikatos priežiūros įstaigos (šeimos gydytojai) Plungės r. savivaldybėje yra privačios. Tikime, tai padeda sveikatos priežiūros paslaugas teikti efektyviau“, – teigia LLRI ekspertas, Lietuvos savivaldybių indekso vadovas Laurynas Rekašius.

Pakitus centralizuoto šilumos tiekimo organizavimo formai ir paslaugą pradėjus teikti Savivaldybei priklausančiai įmonei, komunalinio ūkio srities įvertinimas sumažėjo. Neigiamą poveikį turėjo ir nuostolingai dirbanti atliekų surinkimo paslaugas teikianti bendrovė. Mokesčių srityje didžiausią neigiamą poveikį turėjo naujas, t. y. žemės mokesčio, rodiklis – dėl Plungės r. taikomų aukštesnių tarifų nei šalies vidurkis.

Kas pirmauja indekse?

„Savivaldybės savo sprendimais gali tiek pagerinti, tiek pabloginti gyventojų ir verslo sąlygas. Viena pagrindinių priežasčių, pelniusių pirmą vietą Klaipėdos miestui, yra palankios sąlygos investicijoms. Investicijos yra svarbus produktyvumo ir darbo užmokesčio augimo šaltinis. Statistika rodo, kad tose Lietuvos savivaldybėse, kuriose daugiau investicijų,  yra mažesnis nedarbas, gyventojai uždirba daugiau ir yra mažiau priklausomi nuo socialinių pašalpų“, – teigia LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Jau 2004 metais Klaipėda daugiau nei du kartus lenkė šalies vidurkį, lyginant vienam gyventojui tenkančias materialines investicijas – t. y. išlaidas, skiriamas ilgalaikiam turtui įsigyti ar atnaujinti. Per 7 metus Klaipėdos miestas sugebėjo padidinti jų kiekį dar 51 proc. – iki 9 501 Lt.

Klaipėdos mieste investuotojams patrauklu tai, kad yra parengtas bendrasis miesto planas, sklypai su infrastruktūra, pasirašomos privataus ir viešo sektoriaus partnerystės sutartys. Teigiamai įvertintas ir Savivaldybės administracijos darbas, o silpniausiai pasirodyta mokesčių srityje.

Pasak Ž. Šilėno, nekilnojamojo turto ir žemės mokesčio tarifų sumažinimas galėtų dar labiau prisidėti prie investicinės aplinkos gerinimo Klaipėdoje.

Iš rajonų savivaldybių pirmaujantis Kauno rajonas gerai įvertintas investicijų srityje. Teigiamai įvertinta Savivaldybės administracijos veikla ir turto valdymas – pvz., Kauno r. savivaldybė turi 1 253 kv. m nenaudojamų pastatų ploto, kai vidutiniškai savivaldybėse nenaudojamas plotas siekia 9 057 kv. m. Nepaisant aukšto įvertinimo, Kauno r. savivaldybėje 4 proc. didėjo socialinių pašalpų ir 3 proc. būsto šildymo kompensacijų gavėjų skaičius. Kauno r., kaip ir kitoms Lietuvos savivaldybėms, sunkiai sekasi pažaboti augančią skolą.

„Būtent skolos daugeliui savivaldybių trukdo pakilti reitinge aukščiau. Auganti skola rodo, kad savivaldybės dar neišmoko gyventi pagal išgales“,  – teigia LLRI ekspertas, Lietuvos savivaldybių indekso vadovas Laurynas Rekašius.

Iš visų tyrime vertintų 60-ies savivaldybių didžiausia skola fiksuota Vilniaus m.  savivaldybėje – ji peržengia 100 proc. ribą nuo pajamų.

„Vilniaus miestas yra labiausiai prasiskolinusi Savivaldybė Lietuvoje. Nuolat augantis nenaudojamų pastatų plotas, Savivaldybei priklausančių biudžetinių ir viešųjų įstaigų skaičius rodo, kad Vilniaus m. savivaldybei efektyviai valdyti biudžetą sekasi sunkiai. Verta priminti ir tai, kad ne savivaldybės funkcija yra užsiimti verslu. Verslu turi užsiimti verslas, nes jis paprasčiausiai tai daro efektyviau“, –  teigia tyrimo vadovas L. Rekašius.

Pasak eksperto, teigiamai tyrime įvertinti Vilniaus m. žemės mokesčio tarifai, kurie yra vieni žemiausių Lietuvoje. Taip pat gyventojams daugėja pasirinkimo galimybių sveikatos priežiūroje – čia auga privačiai dirbančių gydytojų skaičius. Pažangą Vilniaus m. padarė ir komunalinio ūkio srityje.

TRUMPAI:

7-ių miestų savivaldybių reitingą pradeda Klaipėdos miestas (67,3 balo iš 100 galimų). Toliau rikiuojasi: Vilniaus m. (62,8 balo), Panevėžio m. (59,7 balo), Kauno m. (56,9), Šiaulių m. (52,9), Palangos m. (51,3), Alytaus m. (48,8).

Geriausiųjų  penketuką (iš 53-ių ne miestų savivaldybių) sudaro: Kauno r. (68,4), Plungės r. (62,6), Druskininkų r. (62,2), Mažeikių r. (61,7), Kėdainių  r. (61,5) savivaldybės.

Indekse buvo vertinama 10 gyventojams ir investuotojams aktualiausių savivaldybės veiklos sričių:  komunalinio ūkio, transporto, švietimo, sveikatos, socialinės rūpybos, investicijų ir plėtros, mokesčių, savivaldybės administracijos, turto valdymo ir biudžeto.

TYRIMAS www.llri.lt

KONTAKTAS ŽINIASKLAIDAI:

Vidmantė Sirgedaitė, Komunikacijos vadovė, Šeimyniškių 3A, LT-09312 Vilnius, Lietuva.  Tel.: 00370-5 250 0281,  00370 653 70777. El. paštas Vidmante@lrinka.lt