Lietuvai svarbiai sukakčiai abejingas neliko ir jaunimas

       Neretai vyresniosios kartos atstovai garsiai piktinasi, kad jaunimas nedalyvauja Lietuvai svarbių istorinių datų minėjimuose ir nepagerbia tų, kuriems turi būti dėkingas, kad gyvena laisvoje šalyje. Tačiau išvydęs, kiek jaunimo rugpjūčio 23-osios rytą susirinko prie Plungės savivaldybės skirto autobuso, vežusio paminėti Baltijos kelio 25-metį, turbūt nutiltų bet kuris skeptikas. Kaip sakė plungiškių delegaciją lydėjusi jaunimo reikalų koordinatorė Lolita Vaitkevičienė, iš 42-jų keleivių gal pusė buvo jaunų.

       „Kai kurie jauni žmonės skambino ir patys domėjosi, kada išvykstame, ar galime juos pasiimti kartu. Nereikėjo nė raginti“, – mūsų jaunimo pilietiškumu džiaugėsi L. Vaitkevičienė.

       Nors iš Plungės, kaip jau minėta, pajudėjo 42 akcijos „Baltijos kelio sąšauka“ dalyviai, Vilniuje prisijungė dar septyni, tad Panevėžio–Pasvalio–Rygos kelio 27,8 kilometre, ten, kur plungiškiai, susikibę už rankų, stovėjo ir prieš ketvirtį amžiaus, buvo galima išvysti beveik pusšimtį Plungės atstovų.

       Kaip pasakojo jaunimo reikalų koordinatorė, įsimintinas buvo ne tik dalyvavimas šioje akcijoje, bet ir pati kelionė: jauni ir pagyvenę žmonės, tarp kurių buvo ir šeši tuometinio Baltijos kelio dalyviai, kartu traukė dainas, bendravo, nebuvo skirtingų kartų priešpriešos.

       Beje, su plungiškiais važiavo ir keletas latvių jaunuolių – Plateliuose vykusio projekto, skirto jaunimo užimtumui skatinti, dalyvių. Latvija šios svarbios sukakties, kai 1989 m. rugpjūčio 23 d. rankomis susikibę trijų Baltijos valstybių žmonės visam pasauliui parodė, jog siekia būti laisvi, taip garsiai kaip lietuviai neminėjo. Todėl šios šalies jaunuoliai džiaugėsi galimybe pajausti Baltijos kelio dvasią dalyvaujant „Baltijos kelio sąšaukoje“ Lietuvoje. Pasak L. Vaitkevičienės, dėl to plungiškių delegacija sulaukė nemenko žurnalistų dėmesio. „O kaip čia atsirado jaunimo iš Latvijos?“ – stebėjosi ne vienas.

       „Tą dieną prisiminti labai smagu – vyravo šventinė nuotaika. Ten pat, kur įsikūrėme mes, atvyko ir rietaviškių delegacija su orkestru, šauliais. Latviai traukė savo dainas, mes, jauni ir pagyvenę lietuviai, – savo liaudiškas. Plevėsavo abiejų šalių vėliavos. Visi stovėjusieji minėtoje kelio atkarpoje labai susidraugavo, keitėsi socialinio tinklalapio „Facebook“ savo paskyros adresais. Itin pakylėjo iš Vilniaus katedros perduota palaiminta duona.“

       Mestelėjus, kad šiek tiek keista ir kartu džiugu, jog į „Baltijos kelio sąšauką“ vyko netgi toks jaunimas, kuris prieš 25-erius metus dar ir žeme nevaikščiojo, L. Vaitkevičienė teigė dėl to nė kiek nesistebinti. Esą plungiškiai – jaunimo organizacijos „Krantas“ nariai, lankantieji Atvirą jaunimo centrą, ir kiti jauni žmonės – labai pilietiški. „Ir atvykus prie mums skirtos kelio atkarpos man nereikėjo raginti jaunimo kažką daryti – jie puikiai tvarkėsi patys“, – džiaugėsi L. Vaitkevičienė.

       Pasinaudojus proga, aplankytas ir Kryžių kalnas. Daugybė rožiniais apkarstytų kryžių to anksčiau nemačiusiems latviams paliko ypač didelį įspūdį. „Jie fotografavosi beveik prie kiekvieno“, – juokėsi jaunimo reikalų koordinatorė.

       Išvykusi ankstų rytą, plungiškių delegacija namo grįžo vėlų vakarą. Visi buvo pavargę, bet laimingi. Ypač jaunuoliai, kurie turėjo ypatingą progą dalyvauti mūsų šaliai svarbios sukakties minėjime, pajausti anų laikų, kai patys dar nebuvo gimę, dvasią.

Parengta pagal laikraščio „Žemaitis“ korespondentės Rūtos Šaltmerytės informaciją

Lolitos Vaitkevičienės nuotraukos