Kviečiame kartu pasidžiaugti „riaubiškai“ sodria, kaimo tradicijų, legendų perpinta, filosofinių būties ženklų nusėta medžio skulptūrų odisėja

        Spalio 8 dieną, trečiadienį, 14.00 val., Žemaitės memorialiniame muziejuje vyks projekto „Praėjusio šimtmečio liudininkai“ baigiamasis renginys „Aš medgraužis. Piršteliai mano geri…“, skirtas Stanislovo Riaubos 110-osioms gimimo metinėms.

       Stanislovas Riauba – vienas žymiausių XX amžiaus žemaičių menininkų, savo piršteliais nuskaptavęs sodrią, kaimo tradicijų, legendų perpintą, filosofinių būties ženklų nusėtą medžio skulptūrų odisėją. Ji tokia gyva ir unikali, jog ir iš šimtmečio atstumo šviečia ryškia riaubiška šviesa.

       Žemaičių dailės muziejus pristatys katalogą – atvirukų rinkinį, parengtą iš muziejaus dailės rinkiniuose saugomų Stanislovo Riaubos drožinių. Projekto koordinatorė Irena Jonauskienė džiaugėsi, kad idėja medžio skulptoriaus darbus fotografuoti Bukantės dvarelio aplinkoje išryškino kūrėjo ir jo kūrybos sąsajas su unikalia žemaitiško  kaimo aplinka. Katalogo atvirukų autorius – žinomas Lietuvos dailininkas fotografas Vytautas Karaciejus.

       Atsiminimais apie meistrą, jo sukurtus „faifoklėlius“ pasidalys amžininkai bei menininkai, kuriuos gyvenimo keliai suvedė kūrybinei ir bendražmogiškai bičiulystei. Prisiminimais pasidalys medžio skulptorius Vytautas Ulevičius, liaudies meistrai Regina ir Justinas Jonušai, kryždirbys Antanas Vaškys, fotografas Kostas Slivskis, Plungės kultūros centro vyriausioji  specialistė tautodailei Zafira Leilionienė.

       Stanislovo Riaubos kūrybinis palikimas – mokykla jauniesiems medžio drožėjams. Memorialinėje Stanislovo Riaubos ekspozicijoje, kuri įrengta Bukantės dvarelio svirne, eksponuojami meistro kūriniai, eskizai, nebaigti drožiniai, asmeniniai daiktai. Dviejose svirno patalpose sukurta ta ypatinga aplinka, kokioje gyveno ir dirbo liaudies menininkas. Toje aplinkoje Žemaičių dailės muziejus organizuoja edukacinius užsiėmimus moksleiviams „O jūs, vaikai, taip darykit“. Juos veda Plungės „Babrungo“ pagrindinės mokyklos mokytojas Viktoras Raibužis, turintis sertifikatą gaminti senovinius rakandus. Per užsiėmimus moksleiviai susipažįsta su menininko kūryba, jo asmenybe ir to laikotarpio gyvenamąja aplinka. Vaikai mokosi drožinėjimo iš medžio įgūdžių, padedami mokytojo patys ima dailidės įrankius ir stengiasi pasidaryti senovinių buities daiktų. Pirmieji moksleivių bandymai ir patirtis prakalbinant medį labai primena Stanislovo Riaubos aprašytą kūrybos kelio pradžią: „Pamatiau švėntoulelius, sakau –  padarč«so ė aš. Vėina dėrbo, matau – negerč. Dėrbo ontra, treti, ketvėrta… Lig dešimtėis varč«so – tor ėšč“tė. Žmuogus padarė, tad vuo diel kuo aš negalio?“  Ką gali žinoti, gal iš jaunųjų drožėjų užaugs dar ne vienas talentas…

       Muziejaus aplinkoje vykdytą edukacinę veiklą aptars mokytojas Viktoras Raibužis.

       Plungės kultūros centras nuo 2001 metų vykdo projektą „Stanislovas Riauba – Žemaitijos Andersenas“, kurio pagrindinis etapas – paroda-konkursas, skirtas Stanislovo Riaubos premijai laimėti. Projekto tikslas – puoselėti tautodailės tradicijas tarp vaikų ir jaunimo, atskleisti talentingiausius, juos paskatinti ir pagerbti unikalaus žemaičių medžio skulptoriaus Stanislovo Riaubos atminimą. Šiemet 14-ąjį kartą jaunieji skulptoriai, grafikai, tapytojai ir amatininkai iš Žemaitijos apdovanoti S. Riaubos premijomis. Nuo konkurso – parodos atsiradimo dienos savo darbus jau eksponavo 1 210 jaunųjų „riaubukų“, parodyti 4 852 dailės kūriniai. 76 dalyviams įteiktos Stanislovo Riaubos premijos. Tai, kad šis konkursas tiek metų gyvuoja ir vis yra populiarus Žemaitijos regiono jaunųjų tautodailės puoselėtojų ir kūrėjų gretose, – didelis Plungės kultūros centro vyr. specialistės tautodailei Zafiros Leilionienės indėlis. Ši paroda retrospektyvinė, kurioje pristatomi 29 jaunųjų konkurso dalyvių 54 kūrybos darbai. Simboliška, jog, minint Stanislovo Riaubos 110-ąsias gimimo metines, vaikų ir jaunimo paroda „Stanislovas Riauba – Žemaitijos Andersenas“ eksponuojama toje erdvėje – šalia Godelių kaimo, kuriame gimė ir užaugo Stanislovas Riauba, tiesa, dažnai skriaudžiamas, bet kartu ir savotiškai kaimo mylimas, to kaimo, kuris subrandino jį kaip savitą kūrėją ir, iš kurio niekur neišeidamas, Lietuvai ir pasauliui paliko nepakartojamą kūrybos lobį.

       Maloniai kviečiame dalyvauti.

Danutė Einikienė,
Žemaičių dailės muziejaus vyr. rinkinių saugotoja

 Ilonos Linkevičienės nuotrauka