Kviečia paroda „Laisvi menininkai – laisvam Plungės miestui“
225-osioms Plungės savivaldos metinėms
Magdeburgo teisė, Plungei pasirašyta Lenkijos karaliaus ir Lietuvos kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio 1792 metų sausio 13 dieną, garantavo miestui tam tikrą prekybos, amatų apsaugą ir laisvę. Ši privilegija Plungei suteikė galimybę tapti laisvų žmonių bendruomene, rodė jos brandą tapti visaverčiu Europos miestu.
Deja, sunkiai pasiekta pergalė buvo trumputė: susiklosčius geopolitinei situacijai, ilgiems šimtmečiams šią teisę – būti savarankišku miestu – Plungė prarado. Tačiau laisvo miesto sąvoka paliko ryškias kultūrines aspiracijas miestiečių gyvenime. Iki pat šių dienų miestas didžiuojasi prieš šimtmečius suteikta Magdeburgo teise.
Plungė Lietuvoje ir pasaulyje garsėja talentingų žmonių darbais ir pasiekimais. Nuo seno miestas žinomas kaip žemaitiškų tradicijų lopšys. Miesto veidas – tai kuriančių žmonių atspindys. Būtent kūryboje labiausiai atsiskleidžia laiko sanklodos, kelias, kuriuo eina tauta.
Žemaičių dailės muziejus, pasitikdamas miesto jubiliejų – 225-ąsias metines – nusprendė šia proga suburti kuriančią miesto visuomenės dalį ir plungiškiams bei miesto svečiams pristatyti jų kūrybą. Švenčiančio miesto laukia džiugus susitikimas: sausio 14 dieną, šeštadienį, 14 valandą, Žemaičių dailės muziejuje atidaroma paroda „Laisvi menininkai – laisvam miestui“.
Paroda – tai personaliniai autorių pasakojimai, jautrūs meniniai atsivėrimai, perteikiami per daugelį meno žanrų. Parodoje dalyvauja žinomi medžio meistrai: Liudas Ruginis, Rimantas Laima, Antanas Vaškys, Vytas Jaugėla, Justinas Jonušas, Kazimieras Striaupa, Viktoras Raibužis, Virginijus Norkus. Gausių vyrišką ir kietą medinį tandemą perskiria po angelų pievas braidanti ir gėrį pasauliui dovanojanti Rūtos Kavaliauskienės kūryba. Dėmesį patraukia filosofinių ženklų pilna ir šilumą liejanti Vaidos Dapkutės keramika. Išsiskiriančio stiliaus tapytojų Leonardo Černiausko ir Algimanto Veselio, Valdo Simučio darbai parodai suteikia giluminės gimtosios žemės pajautos, ąžuolinės jos stiprybės ir suvokimo, kad mes – neatskiriama jos dalis. Parodos erdvėmis dalijasi įvairia technika ir raiška kuriantis Vidas Vagnorius, grafikė Aldona Ruibienė, kurios kūrybiniai išieškojimai ir subtilus, preciziškas atlikimas žavi ir stebina. Kūrybinio džiaugsmo ir kančių pastangomis pastelės spalvomis Plungės parkas suspindi Kęstučio Rapalavičiaus kūryboje, apie gimtąjį miestą kalba Domas Kazragis, Zita Stasiškienė, Vladė Mišeikienė, sentimentų netrūksta Juozo Kazragio vienišai sodybai. Daug moteriškų akcentų Lijanos Noreikienės ir Zafiros Leilionienės, Birutės Lukošienės, Adelės Černiauskienės paveiksluose.
Parodos autoriai – kurianti Plungės krašto visuomenės dalis, formuojanti unikalų miesto veidą. Jų dėka išsaugotos ir tęsiamos kultūrinės tradicijos, mieste sklando laisva menininkų dvasia.
Danutė Einikienė, Žemaičių dailės muziejaus vyr. rinkinių saugotoja