Kovo 3-oji – Tarptautinė ausų ir klausos diena

       Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kovo 3-ą paskelbė Tarptautine ausų ir klausos diena. Klausa – vienas iš penkių pojūčių, kuriais pažįstame pasaulį. Ji mums leidžia bendrauti, reaguoti į išorinį pasaulį. Klausos jutimo organas yra ausis, kuri priima garso bangas, jas paverčia nerviniais impulsais ir klausos nervais perduoda į smegenis. Be klausos funkcijos, ausis taip pat yra ir pusiausvyros organas.

Klausos sutrikimo priežastys

       Klausos sutrikimo priežastys gali būti įgimtos (kai klausos sutrikimas nustatomas gimus arba ankstyvame vaiko amžiuje) arba įgytos (kai klausos sutrikimas atsiranda vėliau).

       Pagrindinės klausos sutrikimo priežastys:

       1. Genetinis sutrikimas ir paveldėjimas – nulemti genetinių sutrikimų (Ašerio, Dauno, Vardenburgo ir kt.) ar paveldimi.

       2. Infekcija ir virusinės ligos – gripas, tymai, skarlatina, raudonukė, meningitas, virusinis hepatitas ir pan.

       3. Intoksikacija – gyvsidabris, švinas, fosforas, benzinas, ototoksiniai antibiotikai, acetisalicilinės rūgšties preparatai, diuretikai.

       4. Trauma – gimdymo komplikacija (priešlaikinis gimdymas, deguonies trūkumas), akustinė trauma (fejerverkai, garsi muzika, darbas triukšme), baro trauma, galvos smegenų trauma, elektrotrauma, ausies sužalojimas (būgnelio plyšimas, aštraus daikto ar svetimkūnio patekimas į ausį).
       5. Vidaus organų susirgimai – širdies kraujagyslių sistemos ligos, kraujo ligos, inkstų ligos, endokrininės ligos, vitaminų stoka, spindulinė liga, stuburo kaklo dalies spondiliozė.
       6. Centrinės nervų sistemos susirgimai – galvos smegenų išeminė liga, kraujagyslių spazmai, encefalitai, epilepsija, išsėtinė sklerozė, aterosklerozė, neuronavikai.

       7. Klausos organo ligos, besikomplikuojančios kurtumu – ūmus ir lėtinis otitas, otosklerozė, Menjerio liga, senatvinis prikurtimas.

       8. Kai kuriais atvejais yra sudėtinga nustatyti klausos sutrikimo priežastį. Jei audiologai nenustato tikslios ligos priežasties, vis tiek ji gali būti susijusi su anksčiau išvardytais faktoriais.

Kaip išvengti klausos sutrikimų?

• venkite ilgalaikio streso;
• daugiau laiko skirkite poilsiui ir ramybei, kad pailsėtų ne tik galva, bet ir klausa;
• pasimėgaukite pečių ir kaklo masažo malonumais, atsipalaiduokite. Taip pagerės ne tik galvos smegenų, bet ir klausos aparato kraujotaka;
• venkite triukšmingos aplinkos. Jei aplink yra didelis triukšmas, nesivaržydami naudokite ausų kamštelius;
• kūdikių su vežimėliais nevežiokite prie judrių gatvių. Mažylių klausos aparatas galutinai nesusiformavęs, yra labai jautrus, todėl bet koks stipresnis garsas gali sukelti vaikui klausos traumą;
• paaugusių vaikų nepatartina vestis į triukšmingus viešus renginius, koncertus ar sporto varžybas, nes ir ten yra didelė grėsmė pakenkti vaiko klausai;
• nepamirškite higienos – būtina reguliariai valyti ausies landą. Nereikėtų ausų valyti pernelyg kruopščiai ar stipriai. Geriausia valyti tiek, kiek pasiekiama mažuoju pirštu, nes gilesnis valymas skatina ausies sieros gamybą, galima pažeisti ausies landą dengiantį odos sluoksnį.

        Klausos sutrikimų turinčius žmones dažnai pradeda kamuoti psichologinės problemos – imama vengti žmonių, nes, nesuprantant pašnekovų, pradedama jaustis nejaukiai. Higiena, tinkama mityba, sveikas gyvenimo būdas ir skiepai padės išvengti ne tik daugelio ligų, bet kartu ir klausos sutrikimų. Ko gero, kiekvienas norime girdėti supančio pasaulio garsus, todėl svarbu laiku pasirūpinti savimi.