Kovo 22-oji – Pasaulinė vandens diena

2013-03-12

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, geriamąjį vandenį iš šachtinių šulinių ir negilių gręžinių Lietuvoje vartoja beveik ketvirtadalis gyventojų.
      
Šulinio vandens kokybė priklauso ne tik nuo didelių potvynių, bet ir nuo paprasto polaidžio, taip pat nuo šulinio įrengimo vietos. Trąšų, mėšlo perteklius, kurio nepasisavina augalai, patenka į požeminius vandenis ir užteršia jį tokiais toksiniais rodikliais, kaip nitratais ir nitritais.

Užterštas nitritais ir nitratais vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Šie junginiai nepašalinami nei virinimu, nei buitiniais filtrais. Todėl didelės jų dozės, gaunamos su vandeniu, gali būti toksiškos organizmui. Didesni jų kiekiai ypač pavojingi nėščioms moterims ir kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus, nes jų organizme nepakanka nitratus skaidančio fermento. Toksiniam nitratų poveikiui jautrūs vaikai, sergantieji infekcinėmis ligomis, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis, anemija, senyvo amžiaus žmonės.

Atliekant cheminį tyrimą šulinio vandenyje, rekomenduojama ištirti azoto grupės junginius – nitritų, nitratų, amonio kiekį. 2012 m. Lietuvoje buvo ištirta 2900 tokių šulinių, beveik 31 proc. viršijo nitratų ribinę vertę.

Lietuvos higienos norma HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ reglamentuoja, kad:

Būkite atsakingi už savo ir savo vaikų sveikatą.
Kiekvienam kovo 18-22 dienomis išsityrusiam šulinio vandenį bus įteiktas šulinio pasas.

 

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.
Bijūnų g. 6, 91206 Klaipėda
http://www.nvspl.lt/

 

Įvertinkite naujieną

Visi komentarai
Komentarų nėra
This site is registered on wpml.org as a development site.