Kodėl reikia skiepytis nuo tymų?

     Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) įspėja dėl galimo tymų plitimo. Gegužės 9 d. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patvirtino apie dar septynis šios sunkios infekcinės ligos atvejus Lietuvoje. Pirmasis tymų atvejis šiemet mūsų šalyje, kai tymais susirgo vaikas, užregistruotas gegužės 7 d. Kadangi kiti du tymų atvejai užregistruoti toje pačioje šeimoje kaip ir pirmasis, tai galima įvardyti kaip šeimyninį protrūkį. Šeimoje susirgo dar du vaikai iki 18 metų. Visi trys susirgę vaikai, tėvams atsisakius, nebuvo skiepyti rekomenduojama tymų vakcina.

     Kiti susirgusieji tymais – asmenys nuo 25 iki 61 metų amžiaus. Visi jie blogai pasijuto balandžio 29 d. Gegužės 3 d. kreipėsi pagalbos į gydymo įstaigas. Tymais užsikrėtę asmenys nebuvo skiepyti arba skiepyti tik viena vakcina. Visi jie gydomi ligoninėje.

     Epidemiologiniai tyrimai  patvirtino, kad tymų virusas gali būti ,,įvežamas” iš vienų Europos šalių į kitas, jis patenka ir į kitus pasaulio regionus. Viruso plitimą ir protrūkius sustabdyti galima tik vykdant sistemingą vakcinaciją, savavališkai nepažeidinėjant rekomenduojamų vaikų skiepų kalendorių schemų. Vaikai nuo tymų skiepijami 15 mėn. ir 6-7 m. amžiaus. Suaugusiesiems, neskiepytiems nuo tymų ir nesirgusiems tymais, rekomenduojama pasiskiepyti. Ypatingai svarbu tai padaryti prieš keliaujant į užsienio šalis. Tymais vis dar labai dažnai sergama šalyse, kur skiepijimų apimtys nepakankamos.

     Lietuvoje 2011 m. registruoti 7, 2012 m. 2 tymų atvejai. Telšių apskrityje tymų atvejų neregistruota.

   2007 – 2012 m. vakcinacija MMR1 (2 m.) vakcina Telšių apskrityje

     Telšių apskrityje skiepijimo apimtys vaikų 2 m. amžiaus grupėje MMR1 vakcina mažėja. 2007 m. dvimečių vaikų vakcinacijos apimtys MMR 1 vakcina buvo: Telšių apskrityje- 96,63 proc.; Telšių r.- 92,2 proc., Plungės r.- 99,33 proc., Mažeikių r.- 98,38 proc.,  o  2012 m. apskrityje jau tik 93,96 proc. paskiepytų dvimečių vaikų,  Telšių r.- 85,55 proc., Mažeikių r.- 97,66 proc., Plungės r.-97,27 proc.

     2012 m. skiepijimo apimtys tymų, raudonukės ir epideminio parotito vakcina MMR2 (8 m.) Telšių apskrityje pasiektos: 95,26 proc. , Telšių r. -86,68 proc., Plungės r. – 99,36 proc., Mažeikių r.-95,26 proc.

     Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, gerais vakcinomis valdomų ligų skiepijimo rodikliais laikomi tokie rodikliai, kai skiepijimų apimtys pagal pagrindinius vertinimo kriterijus yra ne žemesni kaip 95 proc. Toks rodiklis padeda užkirsti kelią sergamumui ir mirtingumui nuo ligų, kurios gali būti valdomos vakcinomis.

     Tymai – tai ūmi virusinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu, bėrimu, įvairių organų, smegenų pažeidimu ir imuniteto slopinimu. Tymų infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus. Sergantysis pavojingas aplinkiniams keletą dienų iki bėrimo pradžios, per visą bėrimo laiką ir dar kelias dienas po bėrimo. Iš sergančiojo organizmo tymų virusai išsiskiria su nosiaryklės sekretais. Infekcija plinta oro lašiniu būdu. Tymų virusai yra ypač lakūs, todėl, nesiėmus specialių priemonių, jie plinta oro srautais pastato ribose: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis ir pan. Tymams imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji.

     Nuo ligos užsikrėtimo iki simptomų pasireiškimo praeina 9- 11 arba nuo 7 iki 21dienos. Liga prasideda staiga, aukšta temperatūra (39—40 °C). Ligoniai skundžiasi galvos, krūtinės, raumenų ir pilvo skausmais, kartais vemia, gali atsirasti traukulių. Esti sloga, varginantis kosulys. Akių junginės parausta, paburksta, traiškanoja, akys bijo šviesos, ašaroja. Antrą trečią dieną atsiranda tymams būdingas simptomas- Filatovo—Kopliko dėmelės, kurios būna 80—90% ligonių. Šios dėmelės išlieka visą katarinį periodą, kartais dar ir pirmosiomis išbėrimo dienomis. Tai pilkšvai baltos, smulkios 1 mm skersmens dėmelės, pakilusios nuo paraudusios gleivinės paviršiaus, aplink jas – rausvas laukelis. Dėmelių būna skruostų gleivinėje ties krūminiais dantimis. Kartu atsiranda rausvų dėmelių gomurio gleivinėje. Pirmą dieną išberia už ausų, veidą, kaklą, antrą dieną- liemenį, trečią dieną- rankas, kojas. Išbėrimo periodu sustiprėja sloga, bronchitas, padidėja blužnis ir limfmazgiai. Kai išberiamos galūnės, išbėrimas nuo veido pradeda nykti, oda įgyja rusvą atspalvį. Ketvirtą penktą išbėrimo dieną krenta temperatūra, pagerėja ligonio savijauta, atsiranda apetitas, ligonis pradeda sveikti. Išnykus išbėrimui, oda būna pigmentuota 5—8 dienas, kartais pleiskanoja veidas, liemuo, rankos ir kojos, nepleiskanoja delnai ir padai.

     Specifinio gydymo nuo tymų nėra, todėl pagrindinis tymų gydymo tikslas yra palengvinti ligos simptomus. Sergantįjį reikia izoliuoti visą ligos laiką – nuo katarinio laikotarpio pradžios iki penktos dienos nuo bėrimo pradžios. Persirgus tymais, įgyjamas pastovus imunitetas.

Informacijos šaltinis: http://www.ulac.lt/

Informaciją parengė:
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės
skyriaus vedėja Rima Razguvienė