Meningokokinė infekcija – tai ūmi bakterinė infekcija. Sunkiausios klinikinės formos – žaibinis sepsis (kraujo užkrėtimas) ir pūlingas meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas). Ši infekcija paplitusi visame pasaulyje, ypač Afrikoje. Dažniau sergama šaltuoju metų sezonu, todėl rudens ir žiemos mėnesiais reikėtų itin pasisaugoti.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras informuoja, kad infekcija plinta oro lašeliniu būdu. Artimo kontakto metu asmenys užsikrečia per kvėpavimo takus. Užkrėsti gali ne tik sergantis asmuo, bet ir sveikas bakterijų nešiotojas. Bakterijų nešiojimas gali tęstis iki kelių savaičių. Nuo užsikrėtimo iki ligos pradžios praeina viena–dešimt dienų (dažniausiai keturios dienos).
Nors meningokokinė infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, bet dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų amžiaus. Didesnė rizika susirgti yra tiems, kurių nusilpęs imunitetas, dažnai patiria stresą, serga virusinėmis respiracinėmis infekcijomis. Meningokokinės ligos požymiai: karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis, sprando raumenų sustingimas, vėmimas. Šie požymiai panašūs į peršalimo ligų simptomus, todėl sunegalavus svarbu kreiptis į gydytoją. Ligai progresuojant, ji sunkėja – išryškėja odos bėrimas.
Žaibinė meningokokinės infekcijos forma. Jos metu bakterijos dauginasi nepaprastai greitai, smarkiai blogėja vaiko būklė: jis tampa vangus, glebus, irzlus arba dejuoja. Itin greitai plečiasi bėrimas, susidaro didelės tamsiai violetinės dėmės, galūnės tampa šaltos ir blyškiai melsvos, ligonis netenka sąmonės, išryškėja veido melsvumas.
Skiriamos trys pagrindinės klinikinės formos: meningitas, meningokokcemija ir mišri forma. Meningokokinė infekcija gali pasireikšti įvairiai, tačiau visoms formoms būdingas karščiavimas bei bendrosios intoksikacijos požymiai. Visais atvejais ligos pradžioje pakyla temperatūra, atsiranda galvos skausmas, galimas raumenų skausmas, kaklo raumenų rigidiškumas (stingimas, atsiradęs dėl raumenų įtempimo), vėmimas. Būdingas meningokokcemijos požymis – odos bėrimas.
Kaip ir kitų infekcijų atveju, svarbu, kad sergantysis kuo mažiau bendrautų su sveikais asmenimis. Antimikrobinė profilaktika rekomenduojama tik asmenims, glaudžiai kontaktavusiems su ligoniu.
Patikimų meningokokinės infekcijos profilaktikos priemonių nėra. Naudojamos dviejų tipų meningokokinės vakcinos. Vadinamosios polisacharidinės vakcinos, priklausomai nuo jų sudėties, apsaugo nuo A ir C arba nuo A, C, Y ir W tipų meningokokinės infekcijos, tačiau jomis galima skiepyti tik vyresnius nei dvejų metų amžiaus vaikus. Iki šiol nėra sukurta vakcina prieš meningokoką B. Skiepytis rekomenduojama visiems, keliaujantiems į kraštus, kur ši infekcija yra paplitusi.
Svarbiausia meningokokinės infekcijos profilaktikos priemonė – imuniteto stiprinimas.
Parengta pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informaciją.
Plungės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras