Kaip apsisaugoti per karščius?

2013-06-21

 

                      Perkaisti galima net ir esant nelabai aukštai temperatūrai, ypač kai  didelė santykinė oro drėgmė. Todėl nėra rekomendacijų, kokia temperatūra jau pavojinga, kokia dar ne, nes karštį žmonės nevienodai toleruoja. Svarbu karštu oru laikytis rekomendacijų, kurios padės gerai jaustis, išlikti darbingais net ir karštą dieną bei išvengti rimtesnių problemų.

 

                      Karštą dieną rekomenduojama:

                      • Gerkite daug skysčių. Jų reikia gerti daug, nepriklausomai nuo aktyvumo. Ypač naudingas mineralizuotas vanduo, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Vandens po truputį gerkite visą dieną, nelaukdami, kol pradės kamuoti troškulys. Venkite alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, nes tokie gėrimai skatina vandens pasišalinimą iš organizmo.

 

                      • Venkite riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgykite daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių.

                      • Dėvėkite šviesius, laisvus, natūralaus audinio, gerai praleidžiančius prakaitą drabužius. Venkite drabužių iš sintetinių audinių. Galvą apsaugokite skrybėlaite ar kitu galvos apdangalu; galima naudoti skėtį . Tepkitės apsaugančiu nuo saulės kremu.

 

                      • Apribokite fizinę veiklą lauke, geriau darbus atlikite ryte ir vakare. Dažniau būkite pavėsyje, kad kūnas turėtų galimybę atsigauti. Pavojingiausias laikas lauke – nuo 11 iki 17 val. Ribokite buvimo karštoje aplinkoje trukmę, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.  

 

                      • Nepalikite vaikų vienų automobiliuose. Mašinos labai greitai į kaista, todėl vaikus gali ištikti šilumos smūgis. Patikrinkite, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.

 

                      • Palaikykite vėsią namų aplinką:  

            namuose langus, pro kuriuos patenka tiesioginiai saulės spinduliai, uždarykite, atverkite tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi;

            geriau naudokite tamsios spalvos užuolaidas arba metalines žaliuzes – jos sugeria šilumą;

            dieną naudokite kuo mažiau elektrinių į renginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio;

            patalpų garinimas, kambarinių gėlių laikymas padeda atvėsinti kambarį ;

             jei yra galimybė, miegokite vėsesniame kambaryje.

 

                      Karščio metu nukenčiama:

                      –  dėl nudegimų;

                      –  dėl perkaitimo arba taip vadinamojo šilumos smūgio. Perkaitimas arba šilumos smūgis – tai pavojinga sveikatai organizmo būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliavimo mechanizmas, organizme susikaupia šilumos perteklius, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti, todėl pakyla kūno temperatūra;

                      –  dėl saulės smūgio. Saulės smūgis – tai galvos smegenų pažeidimas dėl lokalinio perkaitimo, ilgą laiką tiesiogiai veikiant saulės spinduliams nepridengtą (neapsaugotą) galvą ar sprandą, kai į kaista smegenų dangalų kraujo indai ir pakyla galvos smegenų temperatūra;

                      –  dėl hipoksijos (deguonies bado). Gamtinės hipoksijos esmė – per karščius ore labai sumažėja deguonies.

 

                      Pirmoji pagalba perkaitus:

                      –  jei perkaistama lengvai, padės šiltas dušas, apsitrynimas rankšluosčiu, suvilgytu vėsiame vandenyje, vėsaus vandens ar sulčių gėrimas, ramybės būsena;

                      –  sunkesniu atveju skubiai išveskite ar išneškite nukentėjusį jį iš karštos aplinkos; paguldykite pavėsyje ar vėsioje vietoje būtinai ant nugaros, po kojomis pakišant pagalvę ar suvyniotus drabužius (taip pagerės galvos ir širdies kraujotaka);

                      –  apklokite ar vyniokite nukentėjusį jį į sudrėkintą vandeniu (37 laipsnių) antklodę, paklodę, rankšluostį , nuolat juos drėkinkite, jo veidą vilgykite vėsiu vandeniu;

                      –  kai kūno temperatūra nukris iki 37,5 laipsnio, drėgną antklodę, paklodę, rankšluostį pakeiskite sausa ir duokite gerti ko nors vėsaus;

                      –  labai patogu naudoti specialią antklodę iš pirmosios pagalbos rinkinio, bet paguldyti ir apklostyti nukentėjusį jį reikia taip, kad auksinė pusė šios antklodės būtų prie kūno (vėsintų jį ), jei sidabrinė  bus prie kūno – jį šildys;

                      –  jei nukentėjusysis be sąmonės, guldykite jį ant šono, vėdinkite, niekuo negirdykite ir skubiai vežkite į gydymo į staigą.

 

                      Pirmoji pagalba, esant saulės smūgiui:

                      –  skubiai išveskite ar išneškite nukentėjusį jį iš karštos aplinkos į pavėsį ar vėsią vietą;

                      –  paguldykite jį truputį pakelta galva arba pasodinkite;

                      –  atsagstykite ir atlaisvinkite drabužius, ypač apykaklę;

                      –  vėdinkite vėduokle, ventiliatoriumi ar kita priemone;

                      –  apipurkškite ar suvilgykite veidą vandeniu;

                      –  ant galvos dėkite šaltą kompresą, jei yra galimybė – su ledu;

                      –  pasiūlykite vėsesnio gėrimo;

                      –  jei nukentėjusį jį pykina, duokite išgerti ko nors rūgštaus (pvz., vandens su citrinos sultimis);

                      –  jei nukentėjusysis be sąmonės, guldykite ant šono, vėdinkite, niekuo negirdykite ir skubiai vežkite į gydymo į staigą.

 

                      Vienintelis būdas išvengti hipoksijos – didžiausios kaitros valandomis (nuo 11 iki 17 val.) stengtis kiek galima rečiau išeiti į gatvę.

 

Plungės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

Įvertinkite naujieną

Visi komentarai
Komentarų nėra
This site is registered on wpml.org as a development site.