Kai žemė ilsisi, Plungės krašto žemdirbiai švenčia

2014-11-21


            Praė­ju­sį penk­ta­die­nį į Ku­lius, kur vy­ko ra­jo­no žem­dir­bių šven­tė, su­gu­žė­jo ne tik ūki­nin­kų iš vi­so ra­jo­no, bet ir di­džiu­lis bū­rys sve­čių. Tarp jų bu­vo že­mės ūkio mi­nist­rė Vir­gi­ni­ja Balt­rai­tie­nė, Sei­mo na­rys Jur­gis Raz­ma, Že­mės ūkio rū­mų pir­mi­nin­kas, Savivaldybės  ta­ry­bos na­rys And­rie­jus Stan­či­kas, Plun­gės ra­jo­no me­ras Aud­rius Kli­šo­nis, Ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Al­ber­tas Krau­lei­dis, Ku­lių kle­bo­nas Ar­vy­das Ma­čiu­lis, Plun­gės ra­jo­no ūki­nin­kų są­jun­gai va­do­vau­jan­tis ta­ry­bos na­rys Ma­ri­jus Kak­tys, at­va­žia­vo ir ki­tų  Savivaldybės  ta­ry­bos na­rių. Per per­trau­kė­les tarp kal­bų ir ap­do­va­no­ji­mų su­si­rin­ku­siuo­sius links­mi­no Ku­lių kul­tū­ros cent­ro miš­rus an­samb­lis bei folk­lo­ri­nis an­samb­lis „Vais­gam­ta“.

            Ren­gi­nio ve­dė­jams – Ra­mu­tei Da­mu­lie­nei ir Ar­vy­dui Liu­ti­kai – te­ko spėriai su­ktis, nes į sce­ną vie­nas pa­skui ki­tą li­po kal­bė­to­jai, svei­kin­to­jai, do­va­nų da­ly­to­jai. Vi­si jie gy­rė ku­liš­kių darbš­tu­mą ir džiau­gė­si, jog po ket­ve­rių me­tų žem­dir­bių šven­tė vėl grį ­žo į Ku­lius. Tuo pa­si­džiau­gė ir laikinai einanti Ku­lių se­niū­no pareigas Zi­ta Za­bo­rie­nė bei kle­bo­nas A. Ma­čiu­lis. „Po baž­ny­ti­nių šven­čių pa­ti svar­biau­sia – žem­dir­bių šven­tė, – sa­kė jis. – Bū­tent žem­dir­biai la­biau­siai ti­ki, nes, ber­da­mi grū­dą į že­mę, laukia der­liaus.“

         Visiems buvo į domu, ką pa­sa­kys ministrė V. Balt­rai­tie­nė, nes, kaip juo­kau­da­mas sa­kė J. Raz­ma: „Ūki­nin­kams lin­kiu ge­rų me­tų, o vi­są ki­tą… iš­spręs mi­nist­rė.“ V. Balt­rai­tie­nė tu­rė­jo kuo nu­džiu­gin­ti su­si­rin­ku­siuo­sius. Ji at­sklei­dė, kad jau čia, sa­lė­je, su­lau­kė skam­bu­čio ir su­ži­no­jo, jog kom­pen­sa­ci­ja už pie­ną žem­dir­biams bus ski­ria­ma ne iš vie­no ar ki­to fon­do (tai su­ma­žin­tų iš­mo­kas ūki­nin­kams), o iš  2015-ųjų Eu­ro­pos Są­jun­gos biu­dže­to. „Neį ­si­vaiz­duo­ju, kaip gy­ven­tų mū­sų kraš­tas, jei­gu ne­bū­tų žem­dir­bių. Žem­dir­biai – ne tik grū­dus au­gi­na. Jie – pa­grin­di­niai se­niū­ni­jų, sa­vi­val­dy­bės, kai­my­nų pa­dė­jė­jai. Aš ti­kiu, kad ir kaip sun­ku bū­tų, žem­dir­biams už­teks ir jė­gų, ir ener­gi­jos, ir ti­kė­ji­mo.“

         Po to mi­nist­rė V. Balt­rai­tie­nė pa­svei­ki­no ge­riau­sius ra­jo­no ūki­nin­kus: Lai­mą ir Zig­mą Gar­ben­čius, Dai­ną ir Ju­lių Mar­ti­šius, Bro­nis­la­vą ir Ro­mą Graus­lius. Ne­pa­mir­šo do­va­nė­lės ir A. Kli­šo­niui. Me­ras ne­li­ko sko­lin­gas – mi­nist­rei į tei­kė Ogins­kių dva­ro nuo­trau­ką ir pa­siū­lė ją pa­si­ka­bin­ti dar­bo ka­bi­ne­te, kad ten už­su­kę plun­giš­kiai su­pras­tų, jog mi­nist­rė – že­mai­tė.
Sei­mo na­rys J. Raz­ma taip pat su do­va­na at­va­žia­vo. Ją ga­vo ra­jo­no ūki­nin­kams va­do­vau­jan­tis M. Kak­tys. Mai­še­ly­je tu­rė­jo bū­ti kaž­kas ypa­tin­go, nes, jį į teik­da­mas, J. Raz­ma pri­mi­nė ta­ry­bos po­sė­dį , į ku­rį M. Kak­tys atė­jo… ap­si­kars­tęs „auk­so“ gran­di­nė­mis. Sei­mo na­rys sa­kė: „Už ge­riau­sią vie­šų­jų ry­šių ak­ci­ją Plun­gės ra­jo­ne.“ O A. Stan­či­kas pa­sa­kė trum­piau­sią to va­ka­ro kal­bą: „Kal­bų ant duo­nos neuž­tep­si…“ Ir ėmė da­ly­ti Že­mės ūkio rū­mų pa­dė­kos raš­tus. Jie ati­te­ko Ri­mai ir Vac­lo­vui Po­ciams, Lai­mai ir Al­gir­dui Kniukš­tams bei Jo­lan­tai Mi­liu­vie­nei. Įtei­kęs kny­gą M. Kak­čiui, pa­lin­kė­jo ją va­ka­rais pa­skai­ti­nė­ti. A. Stan­či­kas at­ve­žė ir Lie­tu­vos ūki­nin­kų są­jun­gos pir­mi­nin­ko pa­dė­ką Jo­vi­tai Mi­ka­laus­kie­nei.

         Kai at­vy­ku­sio­ji val­džia iš­da­li­jo vis­ką, ką at­si­ve­žė, atė­jo lai­kas pa­si­reikš­ti ir vie­ti­niams. Ta­čiau prieš tai M. Kak­tys iš­dės­tė ra­jo­no ūki­nin­kų pra­šy­mus mi­nist­rei. Jų ne­bu­vo daug. Vie­ni svar­biau­sių – kad ne­su­ma­žė­tų kom­pen­sa­ci­jos už ne­der­lin­gas že­mes ir, ži­no­ma, kad žem­dir­biams ne­di­dė­tų mo­kes­čiai. Iš­sa­kius pa­gei­da­vi­mus, bu­vo ga­li­ma skelb­ti pa­ties svar­biau­sio­jo kon­kur­so – „Me­tų ūkis 2014“ – re­zul­ta­tus. Pir­mo­ji vie­ta ati­te­ko Rū­tai ir Vac­lo­vui Gal­di­kams iš Nau­so­džio se­niū­ni­jos, ant­ro­ji – bab­run­giš­kiams Al­do­nai ir An­ta­nui Nar­vai­šams, o tre­čio­ji – Že­mai­čių Kal­va­ri­jos se­niū­ni­jo­je gy­ve­nan­tiems Li­nai ir Ir­man­tui Va­si­liaus­kams. Kai vi­si bu­vo ap­do­va­no­ti, me­ras A. Kli­šo­nis pa­kvie­tė mi­nist­rę V. Balt­rai­tie­nę bend­rai nuo­trau­kai.

         Bend­rų nuo­trau­kų tą va­ka­rą bu­vo ir dau­giau. Joms iš­si­ri­kia­vo do­va­nų ga­vę ir gra­žiau­sių ra­jo­no so­dy­bų šei­mi­nin­kai. Pa­čia gra­žiau­sia bu­vo pri­pa­žin­ta Ri­tos ir Juo­zo Ra­ma­naus­kų iš Nau­so­džio se­niū­ni­jos so­dy­ba, tai­gi, jiems ati­te­ko „auk­sas“, „si­dab­ras“ – pla­te­liš­kiams Li­nai ir Main­ri­dui Ma­čer­niams, o „bron­za“ – Ša­tei­kių se­niū­ni­jo­je gy­ve­nan­tiems Sva­jo­nei ir Juo­zui Dauk­šams. Po to į sce­ną ki­lo gra­žiau­sių ra­jo­no ūki­nin­kų so­dy­bų šei­mi­nin­kai: Ai­da ir Si­gi­tas Lu­kaus­kai iš Paukš­ta­kių se­niū­ni­jos, nau­so­diš­kiai Ir­ma ir Si­gi­tas Puč­ko­ču­mai ir Auk­sė bei Ar­tū­ras Mo­tu­žiai, gy­ve­nan­tys Bab­run­go se­niū­ni­jo­je.

         Kai ap­do­va­no­ji­mai bu­vo iš­da­ly­ti, gra­žiau­si žo­džiai, pa­lin­kė­ji­mai iš­sa­ky­ti ir rė­mė­jams pa­dė­ko­ta, vi­si pe­rė­jo į ki­tą sa­lę, kur skam­bė­jo mu­zi­ka, o kal­bos lie­jo­si jau prie ka­vos puo­de­lių ir šam­pa­no tau­rių.

 

Informacija parengta pagal laikraščio “Žemaitis” korespondentės Ro­mos Mė­čie­nės medžiagą

Vlado Gaudiešiaus nuotrauka

 

Įvertinkite naujieną

Visi komentarai
Komentarų nėra
X

    Kalba