Ką daryti, kad nuo 32 milijonų litų „kepalo“ būtų atriekta ir stadionui?

2014-11-13

            Trečiadienį į posėdį rinkosi Savivaldybės mero Audriaus Klišonio pirmininkaujama darbo grupė, kuri ruošia programą, kaip panaudoti lėšas, kurias Plungei, kaip tikslinei teritorijai, žada skirti Vidaus reikalų ministerija (VRM). Jau rašėme, kad Plungę turėtų pasiekti 32 milijonai litų, tad svarstoma, kokius darbus už tuos pinigus būtų galima atlikti. Dabar didžiausias galvos skausmas – centrinis miesto stadionas.

            Priminsime, jog iš pradžių buvo sudarytas keliolikos projektų, kuriuos planuota į gyvendinti už tikslinei teritorijai skirtas lėšas, sąrašas. Vėliau mažus, tarpusavyje susijusius projektus nutarta jungti į keturis paketus: „Plungės miesto traukos centrų pasiekiamumo didinimas, pritaikant bendruomenės ir verslo poreikiams bei kuriant patrauklią gyvenamąją aplinką“ (7,7 mln. Lt), „Babrungo upės slėnio ir jo prieigų bei jungčių su Plungės miesto centrine dalimi sutvarkymas“ (taip pat 7,7 mln. Lt), „Plungės miesto poilsio ir rekreacijos zonų sukūrimas prie Babrungo upės ir Gandingos HE „Plungės jūros“ (8,954 mln. Lt) ir „Gyvenamosios aplinkos Plungės mieste gerinimas, atnaujinant Plungės miesto centrinio stadiono infrastruktūrą“ (7,7 mln. Lt).

            Darbo grupė nuo pat pradžių daug vilčių dėjo į pastarąjį – stadiono – projektą. Mat jam atnaujinti jau paruošti visi dokumentai, yra techninis projektas, todėl, vos gavus lėšų, būtų galima jas čiupti ir dirbti. Tačiau būtent šis projektas Vidaus reikalų ministerijai užkliuvo kaip netinkamas. „Ministerija nefinansuoja projektų, skirtų profesionaliajam sportui. O jūsų stadionas, pritaikytas konkrečiai futbolui, būtent toks ir yra – su tribūnomis, švieslentėmis, vejos laistymo į ranga ir panašiai. Tad projekto reikia arba atsisakyti, arba jį gerokai koreguoti“, – sakė į posėdį atvykusi plungiškių ruošiamą programą kuruojanti uždarosios akcinės bendrovės „Eurointegracijos projektai“ konsultantė Sofija Kogan. Anot S. Kogan, rengiamoji programa turi vienintelį tikslą – padidinti miesto patrauklumą darbui ir investicijoms. Visos „strėlės“ turėtų būti nukreiptos viena linkme – verslas, investicijos, darbo vietos.

            Svarstant klausimą dėl stadiono projekto, pirmasis pasisakė meras A. Klišonis. Jo teigimu, tokio projekto, koks parengtas dabar, ministerija nefinansuos. Vadinasi, jį reikia keisti – kad stadionas būtų ne tik futbolui, bet daugiafunkcis, todėl prie pagrindinės aikštės reikėtų „lipdyti“ žaidimų aikšteles vaikams, treniruoklių zoną senjorams ir kita. Be to, ministerija ragina stadioną kažkaip susieti su šalia esančia autobusų stotimi, tai yra rasti jungtį tarp šių dviejų, atrodo, gana skirtingų objektų. Taigi, stadionas iš atitinkančio FIBA standartus turi virsti erdve bendruomenei.

            Savivaldybės tarybos nario Adomo Zamulskio tvirtinimu, tinklinio, vaikų žaidimų ir kitos aikštelės prie stadiono jau buvo „prilipdytos“ anksčiau, tačiau jos nepatiko paveldosaugininkams. „Juk buvome planavę, kad prie stadiono reikėtų tų papildomų objektų, bet vėliau juos išbraukėme, nes Antanas Eičas (Kultūros paveldo departamento Telšių teritorinio padalinio vedėjas – aut. past.) neleido. O dabar ar gausim jo leidimą?“ – klausė A. Zamulskis. Politiko nuomone, jei stadionas nebeatitiks keliamų reikalavimų, vadinasi, jame nebebus galimybės organizuoti varžybų. Ir vėl negerai…

            Meras A. Klišonis teigė, kad VRM tam tikrų dalykų (dengtų tribūnų, švieslenčių, vejos laistymo sistemos ir kt.) nefinansuos, bet gal bus surasta kitų šaltinių – gal prisidės Kūno kultūros ir sporto departamentas, Savivaldybė ar dar kas. Žodžiu, stadionas nukentėti neturėtų, tik bus plečiamos ir pildomos jo prieigos. Darbo grupės nariai teiravosi, ar stadionas, susietas su stotimi ir „aplipdytas“ aikštelėmis, ministerijai jau tinka? Savivaldybės vadovas atsakė: „Tokio nebeatmeta – acto skonio dar yra, bet valgyti jau tinkamas.“

            Svarstyta, kaip stadioną būtų galima susieti su autobusų stotimi. Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Tomas Jocys kalbėjo: „Aš, kaip architektas, nesuprantu, kaip siejasi du tokie skirtingi objektai – stadionas ir stotis. Ir kodėl stadionas be stoties yra profesionalus, o ją „prilipdžius“ jau tampa tinkamas finansuoti? Manau, jei lį sime į stoties teritoriją, kils daug problemų. Juk joje daug ką koreguos numatomas statyti tunelis po geležinkeliu. Todėl dabar stotyje nelabai ką galime nuveikti.“

            Baigdami diskusijas šia tema, darbo grupės nariai nutarė stadiono projekto vis dėlto neatsisakyti. „Svarstysime, žiūrėsime, ką galime pakeisti, ir keisime. Viską turime sustyguoti taip, kad ir finansavimo reikalavimus atitiktume, ir visiems plungiškiams taip būtiną sporto objektą sutvarkytume. Nes jei dabar pinigų negausime, tikrai nežinia, kada dar turėsime galimybę gauti lėšų šiam objektui“, – sakė Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Žaneta Piepalienė.

            Beje, kiti trys į programą į traukti projektų paketai VRM lyg ir neužkliūva – jie tinkami finansuoti.

 

Informacija parengta pagal laikraščio Plungė” korespondentės Linos Liūnienės medžiagą


Įvertinkite naujieną

Visi komentarai
Komentarų nėra
This site is registered on wpml.org as a development site.