„Jaučiuosi svarbi ne tik savo mokyklai“

       Eglė Viliūtė – iš pažiūros kukli ir gal šiek tiek nedrąsi mergina. Tačiau toks į spūdis – klaidingas. Jau antrą kadenciją Platelių gimnazijos mokinių prezidentės pareigas einanti, o neseniai Lietuvos mokinių parlamente atstovauti Plungės rajonui išrinkta Eglė iš tiesų – šiltas, komunikabilus, aktyvus, idėjų kupinas ir savo nuomonę turintis žmogus. Su šia vienuoliktoke, neseniai grį žusia iš pirmosios Lietuvos mokinių parlamento sesijos, pasikalbėjome apie darbą šioje organizacijoje, mokslus ir planus.

       – Jau antrą kartą esi išrinkta Platelių gimnazijos prezidente, o neseniai tapai ir Mokinių parlamento nare, priklausai Jaunimo Europos komandai, turi ir kitų pareigų. O dar ir mokaisi labai gerai. Ar ne per daug veiklos jaunam žmogui?..

       – Man tinka tokia taisyklė: kuo daugiau darai – tuo daugiau padarai. O poilsiui yra sekmadieniai. Žinoma, būna akimirkų, kai nieko nebenoriu, bet tada eiti pirmyn skatina draugai, šeima.

       – Ar tikėjaisi būti išrinkta į Mokinių parlamentą?

       – Tiesą pasakius,  ne… Mano konkurentai buvo išties stiprūs. Tačiau labai norėjau ten patekti, juk jau antrą sykį bandžiau.

       – Kaip manai, kodėl pasirinko tave?

       – Gal dėl pozityvumo, ryžto nugalėti ir dėl to, kad esu aktyvi.

       – Iš tiesų tavęs pilna visur. Ar nuo mažens esi lyg gyvsidabris?

       – Reikštis mokykloje pradėjau gal prieš dvejus metus, o šiaip suktis tarp žmonių mėgstu nuo mažens. Kai mano mama buvo Platelių bendruomenės pirmininkė, iš šono stebėdavau, ką ji daro, matydavau ją plušančią. Ūgtelėjus veiklos norėjosi ir pačiai. Dabar mama dirba bibliotekoje, o aš ten jau kurį laiką savanoriauju.

       – Mokslai, darbas į vairiose organizacijose… O kokie tavo pomėgiai?

       – Jų – nemažai. Lankiau dramos būrelį , grojau gitara, neseniai Plungės sporto ir rekreacijos centre baigiau lankyti krepšinio užsiėmimus. Augau tarp kaimynų berniukų, tad su jais ir dabar tinklinį , krepšinį , futbolą pažaidžiame. Be to, šoku kolektyve „Platelč““, mokykloje – pramoginius šokius, lankau būrelį , kuriame domimės fotografija, kompiuteriais.

       – Neseniai grį žai iš Mokinių parlamento pirmosios sesijos. Koks į spūdis? Juk ten sutikai daug politikų, kitų svarbių žmonių?

       – Prisipažinsiu, dalyvauti pirmojoje sesijoje bijojau… Juk ten suvažiuoja moksleivių iš didžiųjų miestų. Maniau, kad aš, atvykusi iš Platelių, kuriuos ne visi žino, tarp jų jausiuosi kaip kaimietė. Tačiau baimė dingo. Mokinių parlamento nariai –  draugiški, turi daug idėjų. O politikai… Jie – protingi, rūpintis Lietuvos piliečių reikalais buvo išrinkti tikrai ne šiaip sau.

       – Gal papasakotum, kaip atrodo Mokinių parlamento sesija?

       – Tai – darbas komandose. Šį syk kalbėjome apie Lietuvos moksleivių pagrindines problemas – netoleranciją, mokyklų bendradarbiavimo stoką, profesinio orientavimo, praktikos trūkumą, žalingus į pročius. Aptarėme, kaip jas spręsti. Pasiskirstę į komitetus, kūrėme planus. Aš savo veiklą sieju su Sveikatos apsaugos komitetu. Dirbome Seime, Švietimo ir mokslo ministerijoje. Susitikome su kai kuriais politikais, diskutavome su jais. Šios sesijos metu mums buvo į teikti pažymėjimai, išsirinkome Parlamento pirmininką ir pavaduotoją.

       – Kai kurie skeptikai sako, kad Mokinių parlamentas – iš tiesų jokios į takos mokykliniam jaunimui neturinti organizacija, esą jūs tik žaidžiate valdžią…

       – Nesutinku su tuo. Mokinių parlamento nariai yra pateikę nemažai siūlymų, į kuriuos buvo atsižvelgta. Neseniai priimtas į statymas, draudžiantis energinius gėrimus pardavinėti nepilnamečiams. Jo užuomazgos – Mokinių parlamente.

       – O ką tau pačiai duoda dalyvavimas Mokinių parlamento veikloje?

       – Pirmiausia – naudingų pažinčių ne tik rajone, bet ir visoje Lietuvoje. Ateity bus galima užmegzti tarpmokyklinių ryšių, rengti bendrus renginius, tų mokyklų patirtį pritaikyti savo mokykloje. Antra – atstovavimas Mokinių parlamente į pareigoja viešai kalbėti gražia bendrine kalba. Be to, tapusi šio Parlamento nare atidžiau atsirenku, ką skelbti savo socialinio tinklalapio „Facebook“ paskyroje – juk dabar esu oficialus asmuo. Jaučiuosi svarbi ne tik savo mokyklai, bet ir visam rajonui. Smagu, kad jaučiu kitų mokinių palaikymą, gaunu iš jų patarimų.

       – Negi Mokinių parlamente tau niekas neužkliuvo? Gal yra ir minusų?

       – Tai buvo pirmoji sesija, tad trūkumų dar neį žvelgiu. Tik teigiamus dalykus. Maloniai nustebino moksleivių užsidegimas: visi kupini idėjų, noro veikti.

       – Gal ateity ir pati norėtum būti politike?

       – Ne… Esu per daug jautrus žmogus. Turbūt nesugebėčiau atlaikyti kritikos. Svajoju būti mokytoja. Tikriausiai – geografijos.

       – Bet ar tavęs negąsdina vis žiaurėjantys mokiniai?

       – Ne. Man patinka mokyti, patinka bendrauti, būti tarp žmonių. O balsą pakelti ir aš sugebu. Moku atsikirsti.

       –Ačiū už pokalbį .

Informacija parengta pagal laikraščio  „Žemaitis“ korespondento Beno Urnikio medžiagą