Įvyko renginys „Šviesa naktį Bukantės dvare“

2013-05-22

 

  Ant kalniuko, ąžuolų pavėsyje, daugiau kaip 150 metų jaukiai „įsitaisiusi“ Bukantės koplyčia praėjusio šeštadienio pavakarę kvietė visus į gegužines pamaldas. Nušniokštęs šiltas pavasario lietus atgaivino gamtą, o angeliškais vaikų  balsais giedamos „mojavinės“ giesmės traukte traukė visus ir džiugino širdis.

 Gegužės mėnesio pamaldos yra labai sena religinė tradicija.  Pirmasis gegužę paskirti švč. Mergelės Marijos garbei sumanė Ispanijos karalius Alfonsas X (XIII a.). Italijoje šio pamaldumo pradininkas buvo šventasis Pilypas Nėris. Popiežius Pijus VII 1803 metais leido įvesti gegužines pamaldas jėzuitų gimnazijoje, o 1815 m. jas patvirtino visai Bažnyčiai.

 Apie 1853 metus gegužinės pamaldos įvestos Lietuvoje – jos suskambo Seinų katedroje (tuo metu Seinai priklausė Lietuvai). Jų pradininku laikomas prelatas Butkevičius. Galima daryti prielaidą, jog šios pamaldos Žemaitijoje atsirado anksčiau nei kituose Lietuvos regionuose, nes žemaičių vyskupas Motiejus Valančius bičiuliavosi su prelatu.

 Šateikių Šv. evangelisto Morkaus bažnyčios klebonas Gediminas Norvilas pasidžiaugė parapijiečių nusiteikimu sustiprėti  dvasiškai ir fiziškai, linkėjo tikėjimo ir meilės žiedus dovanoti  Dangaus ir visų žmonių Motinai Marijai. Atgimimą, bičiulystę išreiškė  iš visų krūtinių išplaukusi giesmė „Sveika, Marija, Dievo Motina“, kurią gražiai vedė Šateikių parapijos jaunimo choras „Šateikių žiburys“, vadovaujamas Jurgitos Arlauskienės.

 Po pamaldų Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas pakvietė visus į rašytojos Žemaitės memorialinį muziejų pavakaroti – pasidairyti, kokiomis šviesomis suspindi muziejus naktį… Juk ir „mojavinės“ seniau pasibaigdavo kaimo žmonių, jaunimo pasibuvimu, neretai iki pat ryto.

 Susirinkusiųjų laukė etnografija pulsuojantis renginys: prie gimtosios Žemaitės trobos visus pasitiko Šateikių folklorinis ansamblis „Šateikee“, vadovaujamas Laimos Domarkienės. Vakaro prieblandoje plaukte plaukė žemaitiškos dainos. Bet ne mažiau magėjo pasiklausyti ištraukų skaitymo (žemaitiškai) iš Žemaitės kūrybos bei išgirsti  jos – išskirtinės asmenybės –  biografijos detalių.

 Muziejininkė Irena Jonauskienė šiltai, su meile pristatė kito Godelių kaimo „perliuko” – Stanislovo Riaubos – gyvenimą ir kūrybą. Liaudies meistro memorialinė ekspozicija įrengta svirne. Apie S. Riaubą lankytojai sužinojo ir iš demonstruoto dokumentinio filmo.

 Šiemet Žemaitija mini 600 metų žemaičių krikšto jubiliejų. Ta proga muziejaus lankytojai buvo pakviesti į ekspoziciją „Žemaitėjės križe“: visos joje esančios skulptūrėlės surinktos iš Plungės rajono.

 Renginio pabaigoje naktinėtojams po atviru dangumi buvo pateikti pagal senuosius receptus pagaminti valgiai. Šio paveldo didžioji saugotoja ir išmanytoja – Laimutė Arlauskienė.

 Patekėjęs mėnulis, viena kita žvaigždelė naktiniam danguje, pro dvarelio  sodybą praskridusi gulbių porelė tarsi priminė, kad pasaka baigėsi… iki kito pavasario!

Danutė Einikienė,
Žemaičių dailės muziejus

 

Įvertinkite naujieną

Visi komentarai
Komentarų nėra
This site is registered on wpml.org as a development site.