Balandžio 18 d. Plungės jaunimo švietimo centre vyko konferencija „Neįgaliųjų vaidmuo darbo rinkoje ir galimybės pragyventi“. Konferencijos idėja kilo SIŽGB „Plungės viltis“ pirmininkei Romualdai Šimkuvienei, įkvėptai Mendene pamatytos vokiečių neįgaliųjų integravimo į visuomenę patirties. Konferencijos vedėja – SIŽGB „Plungės viltis“ narė Lina Šimkutė – įžangoje paminėjo, kad įstatymais reglamentuojamos neįgaliųjų teisės realybėje neveikia arba veikia tik iš dalies: medicininė reabilitacija suteikiama ne visada ir ne taip gerai, kaip kitiems, medicininės reabilitacijos paslaugos beveik visada teikiamos atskirai nuo socialinės bei profesinės reabilitacijos paslaugų, o ir socialinės paslaugos dažnai nebūna suteiktos. Visuomenė nėra pasirengusi priimti žmonių su negalia kaip lygiaverčių narių, o didžiausia problema – nesugebėjimas į neįgalųjį žvelgti objektyviai.
Sveikinimo žodį tarė Plungės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Mindaugas Jurčius ir viešnia iš Vokietijos – „Mendeno-Plungės“ draugijos pirmininkė Ulla Amsler, – kurios dėka „Plungės viltis“ nariai kovo mėnesį galėjo susipažinti su neįgaliųjų ir jų organizacijų gyvenimu Mendene. SIŽGB „Plungės viltis“ pirmininkė Romualda Šimkuvienė kalbėjo apie neįgaliųjų varganą gyvenimą Plungės rajone, apie kai kurių asmenų kritinę buitinę padėtį antisanitarinėje aplinkoje, griūvančiuose būstuose. Žmones į keblią padėtį neretai įstumia įstatymų absurdiškumas – jei vieniša daugiavaikė mama turi bent 3 ha žemės, į kurią reikia investuoti papildomų lėšų, ji praranda teisę į socialinę paramą, bedarbio pašalpą.
Klaipėdos regiono moterų informacijos centro atstovė A. Mocevičienė supažindino su Liepojos miesto patirtimi, pritaikant aplinką neįgaliesiems, naudojant universalaus dizaino principus. Latviai netgi kuria specialius vežimėlius neįgaliesiems, norintiems pabūti paplūdimyje. Plungės teritorinės darbo biržos atstovas A. J. Auškalnis papasakojo apie darbo rinkos prieinamumą neįgaliems asmenims Plungės rajone. Nemaža problema įsidarbinant, – neįgaliųjų motyvacijos dirbti stoka.
Kitą problemą pristatė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos vedėjas Vladas Ivanovas ir Cerebrinio paralyžiaus asociacijos atstovė Kristina Navickaitė. Tai – tikslus neįgalumo ir darbingumo nustatymas. Kalbėta, kad kai kuriais atvejais fiziškai neįgalus asmuo gali kuo puikiausiai dirbti protinį darbą.
SPŽGB „Mūsų atžala“ pirmininkė L. Zabitytė pasiguodė, kad iš varganų pašalpų neįgaliesiems neįmanoma pragyventi. Taip pat paminėjo, kad tarp psichinę negalią turinčių žmonių yra po dvi aukštąsias mokyklas baigusiųjų, tad jiems lankyti specialius mokymus apie tai, kaip gatves šluoti, yra juokingai graudu.
Plungės specialiosios mokyklos mokytoja Rima Bagdonavičiūtė papasakojo, kaip yra svarbu ugdyti neįgalių vaikų socialinius įgūdžius, kad užaugę galėtų savarankiškai savimi pasirūpinti.
Kaip pasakojo Plungės technologijų ir verslo mokyklos skyriaus vedėjas Kazimieras Šimkus, mokykloje mokosi vienas neįgalusis, kuris seniai svajojo mokytis virėjo specialybės. Plungės savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas Raimondas Doviltis papasakojo apie būtinybę kurti socialines tarnybas, kad neapkrautų pašalinėmis paslaugomis gydymo įstaigas. Pasidžiaugė, kad Plungės ligoninė yra viena geriausių Lietuvoje.
Konferenciją papuošė SPŽGB „Mūsų atžala“, Plungės cukrinio diabeto klubo, Plungės aklųjų draugijos ir neįgaliųjų draugijos Plungės skyriaus neįgaliųjų meninės programos.
Baigiamąjį žodį tarė Plungės savivaldybės tarybos narys Audrius Klišonis.
Konferencija užbaigta geriant kavą ir diskutuojant aktualiomis temomis neįgaliesiems, jų artimiesiems ir organizacijoms.
SIŽGB „Plungės viltis“ savanoris Darius Gintauskas